Nepatenkinta planuojama aukštojo mokslo reforma jaunimo organizacija jau antrą kartą surengė taikią, tačiau triukšmingą akciją sostinės centre. Šį kartą protesto organizatoriai – piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ neapsiribojo mitingu prie Seimo rūmų - jie su triukšminga kelių šimtų jaunų žmonių minia, nešini improvizuotais plakatais ir skanduodami šūkius, nužygiavo nuo Vyriausybės rūmų iki Nepriklausomybės aikštės.
Eisenos dalyvius lydėjo ne ką mažesnis būrys kameromis ir fotoaparatais ginkluotų žurnalistų, o tvarką turėjusių prižiūrėti policijos pareigūnų buvo matyti nedaug: matyt tikėtasi, kad jokių rimtesnių incidentų renginio metu nebus.
Žygiuojantį Gedimino prospektu jaunimą dažniausiai pasitikdavo praeivių šypsenos ir padrąsinantys šūksniai. Kita vertus, renginys visiškai nesulaukė politikų dėmesio. Jaunimo būryje prospektu žygiavo tik vienintelis vyresnio amžiaus žmogus – nepriklausomybės akto signataras Nikolajus Medvedevas.
Mitingo dalyviai pareikalavo atkurti, jų nuomone, Konstitucinio Teismo pažeistą pagrindinio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, laiduojančią nemokamą aukštąjį mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams, atšaukti dabartinius ir parengti naują įstatymo projektą, kuriame nebūtų numatytas mokestis už studijas nereformuotose aukštosiose mokyklose, sudarytos prielaidos nedelsiant pradėti racionalizuoti visą povidurinio švietimo sistemą, garantuotų vienodą studijų prieinamumą, priklausomą tik nuo sugebėjimų ir pasirengimo.
Mitingo dalyviai taip pat priėmė rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Virginijumi Domarku.
Mitingą apvainikavo spalvingų muilo burbulų saliutas, greičiausiai turėjęs simbolizuoti trapius ir neilgaamžius politikų pažadus.
Tuo tarpu vienas iš Aukštojo mokslo reformos autorių Seimo liberalų sąjūdžio narys Gintaras Steponavičius naujienų portalui „Balsas.lt“ yra sakęs, kad skaičiai, apie kuriuos kalba mitingo organizatoriai, yra laužti iš piršto. Tačiau politikas pabrėžė, kad aukštojo mokslo finansavimo našta valstybei darosi sunkiai pakeliama.
Pasak jo, ir dabar už mokslą moka maždaug pusė iš 200 tūkst. studentų. Parlamentaras įsitikinęs, kad naujasis modelis leistų finansuoti labiausiai motyvuotus studentus. „Manau, kad arba įvedame sistemą, kurioje valstybė remia gabiausius, o kiti prie studijų prisideda savo lėšomis, arba ir toliau aukštojo mokslo sistema vegetuos ir mes liksime europinių tendencijų uodegoje“ - sakė G. Steponavičius.
G. Steponavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad kai kuriems mitingo organizatorių reikalavimams jis pats linkęs pritarti. „Dėl pernelyg centralizuoto valdymo mūsų pozicijos sutampa. Tačiau jei studentai tikisi, kad valstybė ir toliau neš aukštojo mokslo finansavimo naštą vien ant savo pečių – tai yra iliuzija. Reikia ieškoti gal ir ne visada populiarių, bet principinių sprendimų“, - įsitikinęs parlamentaras.
Pasak politiko, siūloma reforma leistų aukštosios mokykloms konkuruoti dėl studentų skaidriai ir atvirai, o kam – privačiai ar valstybinei aukštajai mokyklai – teks valstybės finansuojama vieta, galėtų lemti ir patys studentai.
Nors šiandieniniame mitinge ir taiki, ir linksma atmosfera, šiokių tokių smulkių incidentų nebuvo išvengta. Keletas radikalių jaunuolių iš mitingo pateko į Seimo priimamąjį ir paprašė leisti statyti barikadą prie įėjimo į parlamentarų restoraną. Vienas iš tokios akcijos iniciatorių Stanislovas Tomas aiškino norįs, kad Seimo nariai badautų taip pat, kaip brangiai už mokslus priversti badauti studentai.
S. Tomas su keliais bendražygiais anksčiau jau yra mėginęs užsibarikaduoti Vilniaus universitete,
tačiau tuomet juos sulaikė policija.
Šiandieninio protesto mitingo organizatoriai nuo radikalų grupelės griežtai atsiribojo.
