Rusijos sostinę pasiekė pasaulinės finansų krizės atgarsiai: tai patvirtina kylančios kainos ir pustuščiai prekybos centrai. Italijos dienraštyje „La Repubblica“ paskelbtame reportaže apie prabudusią rusų „genetinę atmintį“ pasakoja laikraščio korespondentas Maskvoje Leonardo Coenas.
Žurnalistas cituoja kai kuriuos Maskvos bulvarinius laikraščius, pranešusius, kad oligarchas, futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius dėl pasaulinės finansų krizės buvo priverstas atidėti savo jungtuves su 25 metų gražuole Darja Žukova. Tačiau, pasak autoriaus, visai ne tai jaudina Rusijos sostinės gyventojus. Milžiniškuose Maskvos priemiesčiuose gyvenantys žmonės eina apsipirkti į prekybos centrus, bet juose randa tik tuščias lentynas. Su šia problema susidūrė ir pats „La Repubblica“ žurnalistas: praėjusio penktadienio vakare jis užsuko į Šeremetjevo gatvėje esantį prekybos centrą „Ašan“ ir nerado jame pagrindinių maisto produktų. Autorius padarė išvadą, kad rusai pradėjo kaupti būtiniausių prekių atsargas, nes daugiau nebetiki raminamomis Kremliaus vadovų kalbomis. Nepadeda ir nuolat Putino bei Medvedevo kartojami įtikinėjimai, kad „mes galime efektyviai pasipriešinti krizei“. Sprendžiant iš naujausios apklausos, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Levados centras“, rezultatų, tik 54 proc. Rusijos gyventojų tiki, kad reikalai šalyje klostosi gerai.
Istorijos apie oligarchus, netikėtai patekusius į sunkią finansinę padėtį, rusų nebeguodžia, rašo „Repubblica“. Pastarosiomis dienomis į laikraščių redakcijas ir radijo stotis ėmė skambinti daug nepatenkintų maskviečių, besipiktinančių, kad parduotuvių lentynos tuščios kaip Sovietų Sąjungos laikais. Reportažo autorius remiasi 46 metų Maskvos gyventojos Lizos, puikiai prisimenančios Brežnevo laikus, žodžiais. Ji nusivylė užėjusi į parduotuvę, kuri yra netoli vadinamųjų Baltųjų rūmų – Rusijos vyriausybės pastato, kuriame dirba Putinas. „Čia visada buvo gausus labai šviežios mėsos pasirinkimas. Labai nustebau pamačiusi tik vištienos kotletus. Ten, kur anksčiau stovėjo nesibaigiančios aliejaus butelių eilės, buvo tuščia. Aš net negavau skysčio indams plauti“, - pasakojo Liza.
Polemika dėl tuštėjančių prekystalių įsiplieskė ir internete, rašo „Repubblica“. Viena šio ginčo dalyvė aiškino, kad pagrindinė problemos priežastis – tai, kad parduotuvės nebeturi pinigų, kad galėtų įsigyti prekių iš didmenininkų. Prekybos centrų savininkai esą kreipėsi į valstybinius bankus „Sberbank“ ir VTB, tačiau jie finansavimą sumažino iki minimumo. Interneto dienoraštininkai savo tinklalapiuose skelbia, kad parduotuvėse nebegalima atsiskaityti kredito kortelėmis.
Ekspertai tvirtina, kad pustuštės parduotuvės atskleidžia krizės Rusijoje priežastis: visa šalies ekonomika visuose lygiuose remiasi kreditais. Tačiau bankai nustojo juos teikę: jie baiminasi, kad panikuojantys klientai pradės atsiiminėti savo indėlius. Panikos veiksnys labai svarbus, teigia autorius. Rusai vis dar išsaugojo skaudžią savo ar savo tėvų patirtį, kurią būtų galima vadinti tiesiog genetine. Būtent ji šiuo metu diktuoja elgesio taisykles: prasidėjus krizėms, socialiniams ir ekonominiams neramumams, revoliucijoms, karams ir taip toliau, reikia skubėti į parduotuves ir pirkti būtiniausias kasdienio vartojimo prekes. „Šiandien tikruoju Rusijos parduotuvių ir prekybos tinklų klientu tapo Ponia Panika“, - rašoma straipsnyje. O tai – labai blogas dalykas, pastebi autorius. 1917 metais Sankt Peterburge trūko maisto produktų, ir badas tapo svarbiausiu Lenino ir bolševikų sąjungininku.
Apie tuštėjančias Maskvos parduotuves praneša ir Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Straipsnyje „Tuščių prekystalių vaiduokliai“ rašoma, kad iš įvairių Rusijos regionų ateina pranešimai apie maisto produktų tiekimo sutrikimus, ir net Maskvoje parduotuvių lentynos pastebimai ištuštėjo. Tiekėjai nenori vežti prekių pagal ilgą atsiskaitymo terminą numatančias sutartis, nes bijo, kad po 3 mėnesių nesulauks mažmenininkų žadamų pinigų.
„Interfax“ teigimu, Maskvos prekybos tinklai, kaip ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, šiuo metu susiduria su labai rimtomis likvidumo problemomis. Dienraščio „Kommersant“ duomenimis, mažmenininkams reikia bent 2 milijardų JAV dolerių apyvartiniam kapitalui padidinti ir įsiskolinimams refinansuoti. Priešingu atveju pirkėjų laukia ne tik žymus maisto produktų brangimas, bet ir realizuojamos produkcijos trūkumas – labai nemalonus ekonomikos reiškinys, kurį Rusijoje nuo seno įprasta vadinti deficitu.
