Ekonominės krizės akivaizdoje pinigų trūksta visiems, gydymo įstaigoms - taip pat. Tačiau yra išeitis: sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, atlyginimams, galima pareikalavus, kad stacionare gydomi pacientai patys nusipirktų vaistų, jei nori gauti šiek tiek daugiau nei tai, kas būtina, rašo „Respublika“.
Papiktino medikų elgesys
Į redakciją paskambinęs Alytuje šiuo metu gyvenantis šalčininkietis Česlovas Krečius teigė, kad rūpinasi ne savimi, o vos kelios dešimtys kilometrų nuo sostinės, Šalčininkuose, gyvenančiais žmonėmis.
„Aš tame Šalčininkų krašte užaugęs, žinau, kokie ten žmonės gyvena - „dūšios“ žmonės, kuriuos tiek rusų laikais išnaudojo, tiek dabar, apgaudinėja kas tik nori, o ginti jų tame krašte nėra kam. Man tų žmonių baisiai gaila. Aš žinau, kaip ten gyvenantys senukai uždirbo tą pensiją, kiek jie jos gauna, be to, manau, kad ir taip pusę išleidžia vaistams“, - sakė jis.
Kaip „Respublikai“ pasakojo Č.Krečius, lapkričio 7-ąją greitai 75 m. sulauksianti jo mama, gyvenanti Šalčininkų rajone, su šeimos gydytojo siuntimu nuvyko į Šalčininkų ligoninę. Moteris kenčia dėl dažnai labai smarkiai pakylančio kraujospūdžio, dažnai dėl to tenka kviestis greitosios medicinos pagalbos medikus, ne kartą dėl to buvo gydoma Vilniaus ligoninėse.
Po poros dienų atvykęs į Šalčininkų ligoninę mamos aplankyti, Č.Krečius iš mamos sužinojo, kad gydymą ji gavo, tačiau... gydytojai jai liepė nueiti į vaistinę ir vaistų pačiai nusipirkti. „Vaistams ji išleido 80 litų. Gal kas pasakys - nedaug, tačiau senam žmogui, gyvenančiam iš kelių šimtų litų pensijos, tai dideli pinigai, - sakė vyriškis. - Be to, kiek kartų iki šiol dėl tų pačių problemų jai teko gulėti ligoninėje, niekad vaistų pačiai pirkti netekdavo“.
Situacija niekam neįdomi
Suabejojęs, ar gydytojai turėjo teisę liepti pacientei pačiai nusipirkti vaistų, Č.Krečius jau kitą dieną paskambino į Valstybinę ligonių kasą (VLK). Ten jis sužinojo, kad ligoninė neturi teisės taip elgtis, nes už gydymą stacionare moka ligonių kasos. Tačiau paraginta paskambinti ligoninės vadovui bei pasakyti, kad šitaip nesielgtų, VLK darbuotoja atsisakė. Ji pasiūlė parašyti skundą ir nusiusti į teritorinę ligonių kasą, kuri skundą išnagrinės ir, jeigu faktai pasitvirtins, pinigus jo mamai grąžins.
„Nesuprantu, kam reikia viso to popierizmo? Juk gavus tokią informaciją tereikia atvažiuoti į ligoninę, pereiti per palatas, pasikalbėti su pacientais ir situacija bus aiški, - sakė Č.Krečius. - Kartu su mano mama palatoje gulėjo dar dvi panašaus amžiaus močiutės. Mamai jos sakė, kad vaistų taip pat pirko pačios. Įtariu, kad VLK žino, kas vyksta ligoninėje, bet nenori to matyti“.
Č.Krečius paskambino ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinos reikalams ir paklausė, kodėl iš stacionare gydomų pacientų reikalaujama, kad jie patys nusipirktų vaistų, už kuriuos, šiaip jau, ligoninei moka VLK. Pavaduotoja, pasak jo, tiesiai į šį klausimą neatsakė, tačiau davė suprasti, kad jeigu jam kažkas nepatinka, motiną jis gali paguldyti į kitą ligoninę.
Vyras nusprendė iš principo šio reikalo taip nepalikti - skambino į Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos apsaugos skyrių, ministerijos priimamąjį. Visur jo išklausė, tačiau niekas jokių priemonių imtis nepažadėjo. Kalbėjosi ir su Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, tačiau ir ten padėti atsisakė: leido suprasti, kad ligoninės steigėjas - Šalčininkų rajono savivaldybė, tad ji ir turi ten daryti tvarką.
„Tiesą sakant, taip ir nesupratau, kam reikalinga tiek institucijų, o visose tose institucijose - tiek žmonių, kuriems svarbi tik jų kėdė, o ne žmonės“, - sakė Č.Krečius.
Kitą dieną paskambinęs tai pačiai ligoninės direktoriaus pavaduotojai Č.Krečius iš jos išgirdo, kad gydanti gydytoja su jo mama „susitarė gražiuoju“.
Vaistai nebuvo būtini
Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Marija Suchocka, „Respublikos“ paklausta apie minėtą įvykį, jo neneigė, tačiau situaciją nušvietė šiek tiek kitaip: pacientė pati pirko vaistus ne pagrindinei ligai, dėl kurios gulėjo ligoninėje, o papildomai ligai gydyti.
Pasak jos, moteris, ligoninėje gydoma dėl hipertenzijos, norėjo pasigydyti ir dėl kitų ligų, sustiprinti organizmą, todėl paprašė, kad jai būtų sulašinti kraujagysles plečiantys vaistai bei vitaminai. Kadangi tai nėra medikamentai, kurie skiriami pagrindinei ligai gydyti, gydanti medikė paklausė, ar moteris gali pati juos nusipirkti pati. Ji sutiko.
„Pacientės sūnus pradėjo skambinti ir reikalauti grąžinti mamai pinigus už vaistus, argumentuodamas tuo, kad iki šiol niekur, net Vilniuje gydantis, už vaistus mokėti nereikėdavo. Gydytoja su skyriaus vedėja nuėjo pas pacientę ir paklausė, ar ji tikrai nori, kad jai grąžintų tuos pinigus. Jei jau toks atvejis, būtume grąžinę. Ji pasakė, kad niekam dėl nieko neturi pretenzijų, ir net raštiškai tai patvirtino“, - sakė M.Suchocka.
Direktoriaus pavaduotoja teigimu, visų pagrindinių vaistų ligoninė turi ir nemėgina jų taupyti pacientų sąskaita - visiems, kam reikia, jie skiriami. Tačiau jei pacientas, gulėdamas ligoninėje dėl vienos ligos, nori pasigydyti ir dėl kitų ar sustiprinti organizmą vitaminais, jis turi jų nusipirkti pats.
Liutauras LABANAUSKAS, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas:
Manęs tai nestebina ir aš jau neatsimenu laikų, kada to nebuvo, nors iki šiol deklaruojama, kad pas mus sveikatos apsauga nemoka, ir kvailinami žmonės. Apie tai kalbame jau ne vienerius metus. Ir vakar kalbėjome su kandidatu į Sveikatos apsaugos ministrus Algiu Čapliku. Mes to neneigiame, tačiau tačiau sakome, kad to neturėtų būti.
Kaip gali gydymo įstaigos viskuo aprūpinti pacientus, jei lėšų jos gauna perpus mažiau, nei joms būtina? Tai yra neįmanoma. Jei žmogus maistui turi tik pusę pinigų, kurių jam reikia, jis jau vaikšto pusiau alkanas, o dar ateina krizė ir lėšų bus dar mažiau. Vadinasi jis bus dar alkanesnis. Tad ir sveikatos priežiūroje bus dar blogiau, jei valstybė nesiims jokių priemonių.
Išeitis yra viena - papildomas laisvanoriškas sveikatos draudimas. Lietuva - vienintelė Europos Sąjungos šalis, kur jo nėra. Dešimt metų apie tai kalbama, tačiau iki šiol taip ir nesugebėjome jo įvesti. Lietuvos gydytojų sąjunga ne kartą deklaravo, kad kitos išeities nėra. Reikia normaliai išaiškinti žmonėms, kad ar taip, ar taip, jiems patiems tenka tuos vaistelius ar tvarstliavėlę pirkti. Bus papildomas sveikatos draudimas - bus paskaičiuoti realūs reikalingi pinigai, o ne tie centai,
kurios dabar gydymo įstaigoms moka Valstybinė ligonių kasa, o žmonių gydymo išlaidos bus apmokamos ir savanoriško sveikatos draudimo lėšų. Visame pasaulyje valstybė pilnai nepadengia sveikatos priežiūros kaštų - žmonės draudžiasi savo sveikatą, atitinkamai ja rūpinasi. Iš vienos pusės, tai sudrausmina žmonės, o iš kitos - žmogus kaupia lėšas savo
sveikatos priežiūrai ir susirgus ar patekus į ligoninę jam nebereikia rūpintis, kiek tas apsilankymas gydymo įstaigoje jiems kainuos.
Aida VALINSKIENĖ
