Kone visą pasaulį apkeliavusi ir jį užkariavusi trijų lietuvių menininkių sukurta opera-performansas „Saulė ir Jūra“ – pagaliau Lietuvoje. Prestižinėje Venecijos meno bienalėje prieš dvejus metus „Auksinį liūtą“ pelniusio kūrinio mūsų šalyje laukti teko net ketverius metus.
„Atrodo, kad to jaudulio bene tiek pat, kiek ruošiantis Venecijos bienalei, nes tai yra sugrįžimas namo ir sugrįžimas į lietuvių kalbą, nes kūrinys beveik dvejus metus keliavo po pasaulį ir skambėjo anglų kalba“, – sako libreto autorė Vaiva Grainytė.
Tarptautinę publiką sužavėjęs kūrinys nukelia mus į saulėtą vasaros dieną, kur paplūdimyje gulintys poilsiautojai nesibaigiančiu minčių srautu lieja savo rūpesčius, priminimus ir troškimus, dalijasi buitiniais planais kepti kiaušinienę, meilės istorijomis ar kremo nuo saulės sudėtimi.
Tačiau tai tik „paviršius“.
„Tame vasarojime taip pat galime pajusti apokaliptines nuotaikas ir tas grėsmės jausmas tvyro labai subtiliai tarsi koks švelnus brizas“, – tęsia autorė.
Ir netrukus žiūrovas pajunta, kaip su švelnia ironija ima skleistis žmoniją varginančios temos.
„Pagrindinė mintis yra Žemės nuovargis, prie kurio mes visi prisidedame, bet mes norime tą žinutę atnešti lengvai, nerūsčiai, nieko nesmerkiančiai, bet atveriame tokią emocinę žaizdą“, – pasakoja režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.
„Bandome pažiūrėti platesniu rakursu į klimato kaitą ir ekologiją apskritai, nedominavimą, lyčių įvairovę, toleranciją, rasių įvairovę“, – aiškina kompozitorė Lina Lapelytė.
Įspūdingos operos librete – trylikos solistų ir chorų partijos. Anot dainininkų, didžiausias iššūkis – dainuoti gulint.
„Sudėtinga, labai sudėtinga, sudėtinga. – Gulint reikia turėti labai stiprią atramą ir jeigu dainuoji greitą tekstą ir gretai, tai yra sudėtinga dainuoti, ne taip paprasta. – Ir dar yra kitų faktorių, kaip, pavyzdžiui smėlis tas pats. Kyla dulkės, yra gan sunku dainuoti“, – sako solistai Evaldas Alekna ir Eglė Paškevičienė.
Beje, kai kurie atlikėjai su šiuo performansu nesiskiria nuo pat pradžių – jau ketverius metus.
„Jis yra kaip mūsų gyvenimas. Mes pradėjome, kai buvome 13 metų, tai augame kartu su juo, su šiuo kūriniu. Taip pat auga mūsų balsai“, – tikina solistės Saulė ir Auksė Dovydėnaitės.
„Saulė ir Jūra“ šįkart atgimė įspūdingoje erdvėje – buvusio Vilniaus taksi parko aštuonių aukštų serpantine, kuriame žiūrovai performanso metu gali nevaržomai klajoti ir veiksmą stebėti iš Saulės perspektyvos. Taip – tarsi žmoniją tyrinėtų lyg nykstančią rūšį. Žiūrovai kūriniui negaili liaupsių.
„Įspūdinga erdvė. Labai įdomu, kad gali vis aukščiau ir aukščiau lipti, tai ėjau ir žiūrėjau, koks taškas yra įdomesnis. Ta kasdienybė labai įdomiai pateikta. Labai sujaudinta. Ačiū labai kūrėjams“, – sako žiūrovė Jurga.
„Aš manau, tai yra šiuolaikinių problemų ir visko, apie ką šiuolaikinis pasaulis yra, išraiška. Man asmeniškai labai patiko“, – tikina žiūrovas Germanas.
„Iš to mūsų triukšmo ir lėkimo toks labai STOP. Tikrai… Minimalistinė muzika tave lyg įsuka į tokį ramybės ratą“, – tikina žiūrovė Raminta.
Pritaria ir žiūrovas Algirdas: „Komplimentai garsui. Aš neįsivaizdavau, kad taip švariai… Technologijos pažengė į priekį. Nevargino spektaklis tikrai. Pats procesas judėjimas toks. Išieškota, išieškota. Labai smagu buvo.“
Įtakinga pasaulio žiniasklaida operą „Saulė ir Jūra“ įvardijo kaip vieną didžiausių performanso pasiekimų per pastaruosius 10 metų. Tad nestebina, kad ir užsienyje, ir Lietuvoje bilietai į jį išgraibstomi akimirksniu.