Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad skundas užregistruotas, per savaitę bus primta nutartis, ar jis bus nagrinėjimas.
Kadangi A.Diukovas į bylos nagrinėjimą atvykti negali, teismo posėdyje tikriausiai dalyvaus Lietuvoje praktikuojantis advokatas.
A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.
Rusijos pilietis skunde teigia, kad oro uoste jam buvo paaiškinta, jog jis yra įtrauktas į sąrašą asmenų, keliančių grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių saugumui, viešajai tvarkai. A.Diukovas sako, kad jo neįleidus į Lietuvą, buvo pažeista jo minties ir sąžinės laisvė.
Teismo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės rugpjūčio 13 dienos atsisakymą leisti atvykti kertant sieną. Pareiškėjas teigia, kad jis nenorėjo įžeisti nei Lietuvos, nei jos piliečių, esą nekelia grėsmės ES viešai tvarkai, o savo knygoje rėmėsi archyvine medžiaga.
Rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pristatyta A.Diukovo knygoje „Holokausto išvakarėse“. Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.
„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS yra sakęs A.Anušauskas.
„Tai, ką A.Diukovas bando pristatyti kaip savo istorinius darbus, yra mums gerai ir seniai žinomi dokumentai, didelė jų dalis sudaryta tardymų metu KGB. Jie naudojami tikslingai demonizuoti Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, demonizuoti pasipriešinimo judėjimą“, - sakė jis.
Pasak A.Anušausko, holokausto tema A.Diukovo leidiniuose „dangstomi visai kiti interesai“, o žydų likimu nėra nuoširdžiai rūpinamasi, kaip buvo ir sovietmečiu, kada žydų tragedija buvo sąmoningai nutylima.
1941 metų birželio 14-18 dienomis okupacinė sovietų valdžia įvykdė pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, jo metu deportuota 17,5 tūkst. žmonių. Buvo ištremtas politinis, karinis ir ūkinis Lietuvos elitas - buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs premjeras Pranas Dovydaitis, nemažai ministrų, šimtai mokytojų, 79 kunigai, tautinių mažumų lyderiai.
