Į Lietuvą iš Švedijos grįžta rašytojo ir nepriklausomos Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus archyvas – antradienį Užsienio reikalų ministerijoje rengiama jo perdavimo ceremonija.
Per iškilmingą archyvo perdavimo ceremoniją bus atidaryta paroda „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“.
Archyvo perdavimas ir parodos atidarymas rengiamas Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio proga.
I. Šeiniaus archyvą Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui perduos Švedijos Ministras Pirmininkas Frederikas Reinfeltas (Fredrik Reinfeldt), ceremonijoje dalyvaus I. Šeiniaus anūkas Ignas Šeinius.
Tarp į Lietuvą grįžtančių dokumentų ypač reikšmingos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų rezoliucijos – 1917-ųjų metų Antrosios lietuvių konferencijos Stokholme rezoliucija, Lietuvių Berno konferencijos rezoliucija, kiti svarbūs Nepriklausomybės pradžios dokumentai.
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos 1921–1927 m. vykusių pasitarimų užrašai, Užsienio reikalų ministerijos instrukcijos pasiuntinybėms, pasiuntinybių Stokholme, Helsinkyje dokumentai, dokumentai, atspindintys Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu, I. Šeiniaus knygos, rankraščiai, straipsniai.
Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I. Šeinius tapo, kai 1915 m. buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. Skyrius Švedijos sostinėje greitai savo funkcijas išplėtė, įsijungė į politinę veiklą ir tapo pirmąja Lietuvos delegatūra užsienyje.
I. Šeiniaus iniciatyva 1917 m. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuris Švedijos spaudai teikė žinias apie Lietuvą, per telegramų agentūras – danų ir norvegų laikraščiams. 1917 m. Stokholme publikuojama pirmoji jo knyga švedų kalba „Lietuvių kultūra“.
1920–1921 m. diplomatas dirbo į Kopenhagą perkeltame Spaudos biure, 1921–1923 m. Lietuvos atstovybėje Helsinkyje, 1923 m. paskirtas vadovauti atstovybei Stokholme.
Vėliau I. Šeinius grįžo į Lietuvą ir čia dirbo.
1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, jis grįžo į Švediją, kur gyveno jo šeima.
1954 metais Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I. Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.
Rašytojas ir diplomatas Švedijoje gyveno iki pat mirties 1959 metais. Tuomet I. Šeinius lietuviškai daugiau neberašė.
