Jeigu į Lietuvą būtų atgabenta sulaikytųjų iš Gvantanamo kalėjimo, gali būti, kad vėliau prie jų prisidėtų ir jų šeimų nariai. Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis teigė, kad šeimų susijungimą numato tarptautiniai teisės aktai, kuriuos Lietuva yra priėmusi.
„Yra tikimybė, jeigu atvyktų tie žmonės, atvyktų ir jų šeimos“, - trečiadienį žurnalistams sakė URK vadovas.
Komitete įvyko pirmasis svarstymas, ar Lietuvai reikėtų atsižvelgti į JAV siūlymą ir atsivežti keletą kalinių iš uždaromo Gvantanamo kalėjimo.
„Neturime užsisklęsti ir galvoti, kad užsidarę, būdami be sąjungininkų, pasieksime didesnį saugumą nei su sąjungininkais“, - tvirtino A.Ažubalis.
Pasak jo, kol kas jokių sprendimų dėl Gvantanamo kalinių priėmimo nepadaryta, kol kas institucijos keičiasi nuomonėmis, informacija.
A.Ažubalis pabrėžė, kad priimant sprendimą bus atsižvelgiama į bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją ir vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais.
URK posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyks pirmasis teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdis, per kurį bus apsikeista nuomonėmis dėl Gvantanamo kalinių priėmimo.
Anot jo, Valstybės gynimo taryba yra pavedusi užsienio reikalų ministrui derėtis su JAV dėl konkrečių detalių šiuo klausimu.
Lietuvos pareigūnai trečiadienį negalėjo atsakyti nė į vieną konkretų klausimą dėl terorizmu įtartų asmenų galimo atvykimo į mūsų šalį. Jų teigimu, dar nežinomas tų asmenų statusas, teisinė padėtis ir kiti dalykai.
„Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai“, - vis kartojo vidaus reikalų ministras.
Jis tvirtino, kad priimant bet kokius sprendimus pirmiausia bus vadovaujamasi humanizmo principais.
Vasario 5 d. Lietuva sulaukė JAV prašymo priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius.
Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys - uzbekų tautybės.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas anksčiau yra minėjęs, kad šie du kaliniai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, bus svarstoma galimybė suteikti jiems politinį prieglobstį. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad laukiama tų asmenų laisva valia išreikšto noro būti perkeltiems į Lietuvą ir liudijimų, kad jiems kyla grėsmė šalyse, iš kurių jie yra kilę.
V.Ušackas teigė, kad šis klausimas gali būti išspręstas per kelis mėnesius. Derybos su JAV bus dvišalės, tačiau, pasak ministro, ketinama atsižvelgti ir į bendrą ES poziciją šiuo klausimu.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje, įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
