Jis sako, kad netrukus Klaipėdos ir Vilniaus laboratorijose bus sumontuota ir naujos įrangos tyrimams.
„Pajėgumas galėtų būti ne mažiau kaip 4 tūkst. tyrimų per dieną, nevertinant tų dar papildomų rezervų, kuriuos dar turime mintyse ir esant reikalui galėtum dar praplėsti (tyrimus – BNS). Tie 4 tūkst. tada būtų startinė pozicija“, – sekmadienį žurnalistams teigė V. Zimnickas.
Laboratorijos vadovas taip pat tvirtina, kad „per artimiausias dešimt dienų“ planuojama įdiegti dvi automatines tyrimų linijas.
„Vieną pas mus laboratorijoje (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje – BNS), kitą – Klaipėdoje. Kad išskirstytumėme srautus“, – sakė V. Zimnickas.
V. Zimnicko teigimu, įranga yra lietuviška, vokiška ir iš JAV.
„Įranga kai kur parkeliauja kitą savaitę ir iškart ji bus instaliuojama. Ir mes, ir Klaipėda kitą savaitę planuojame. Viena įranga jau baigiama sukomplektuoti. 90 proc. jos komplektacijos yra Lietuvoje. Ji dabar turi ateiti iš Vokietijos. Kita įranga dalinai sukomplektuota, trūksta nedaug, ji turėtų atvažiuoti iš JAV“, – kalbėjo V. Zimnickas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šeštadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė, kad gavus reagentų ir pasitelkus papildomos įrangos, tyrimai dėl koronaviruso bus plečiami iki 10 tūkst. per dieną.
Dabar Lietuvoje per dieną galima atlikti 1,5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso.
Užsakyta 100 tūkst. reagentų, bet jie stringa
A. Zimnickas patvirtino, kad Lietuva šiuo metu yra užsakiusi „per 100 tūkst. reagentų ir tas kiekis nuolatos yra pildomas“, jie užsakomi tiek iš tiekėjų Kinijoje, Pietų Korėjoje, tiek ir Europoje. Jis tvirtino, kad tiekimas trūkinėja, nes tiekėjai nespėja patenkinti poreikio ir siunčia užsakymus nedidelėmis dalimis.
Anot A. Zimnicko, penktadienį planuota 32 tūkst. reagentų siunta iš Europos tiekėjo įstrigo dėl logistinių problemų.
„Supraskite, kad šiandien serga ne Europa, serga visas pasaulis. Ir kai kurie gamintojai ne tik nebepriiminėja naujų užsakymų, bet jie tiesiog patys mato ir dalina savo produkciją visam pasauliui po truputį. Todėl jei šiandien planuoji gauti 10 ar 20 tūkstančių, tai jokiais būdais nereiškia, kad tu tiek galėsi gauti“, – paaiškino V. Zimnickas.
„Kaip pavyks su tiekimu, garantijų nėra, bet tie kiekiai, kurie užsakyti, kurie bus pas mus, yra pakankami“, – pabrėžė jis.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžia, kad net ir atsiradus galimybei atlikti daugiau tyrimų, kam juos atlikti, o kam ne, ir toliau spręs medikai. Anot jo, būtent nuo medikų priklausys ir tai, ar galės išsitirti ir užsienyje nebuvę arba su užsikrėtusiais asmenimis kontaktų neturėję asmenys.
„Jei gydytojai nuspręs, kad tai yra būtina, tai tikrai turės galimybę. Bet jei norėčiau išsitirti be jokios priežasties, būtų gal ir keistoka (...). Neturint jokių simtomų, dėl ramumo – tikrai šito nedaryčiau ir nerekomenduočiau““, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras.
Anot jo, kol kas taip pat nebus leidžiama atlikti tyrimų ir privačiose laboratorijose.
Pirmuosius reagentus užsakė vasarį
Ministerijos ir laboratorijos atstovai patikino, kad pirmuosius reagentus Lietuva užsakė viena pirmųjų Europoje, tačiau jie nebuvo kokybiški, tad teko vėliau užsakinėti kito tipo, patikimesnes medžiagas.
„Buvome vieni pirmųjų Europoje, kurie įsigijo reagentus. Nors ir turėjome Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jie buvo netinkami, tariant paprastai, nepakankamai sodrinti. Paskui, kai praėjo tam tikras tarpas, nustatytos kitos reagentų rūšys“, – pasakojo V. Zimnickas.
Anot A. Šešelgio, šiuo metu naudojami reagentai užsakyti vasarį, t.y. tada „kai tik atsirado produktas“.
Tuo metu V. Zimnickas pabrėžė, kad itin daug tyrimų nebuvo atliekama, nes buvo vadovaujamasi PSO siūlomu algoritmu.
Lietuvoje iki šiol patvirtinti 129 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Mobilieji punktai darbo laiko netrumpins
Į Lietuvą sekmadienį atgabenant reagentus, skirtus 5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso atlikti, Kauno ir Klaipėdos mobiliuosiuose patikros punktuose darbo laiko trumpinimas pirmadieniui atšauktas, pranešė Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis.
„Kaunas yra prailgintas iki vakaro – nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Laikai iki pietų jau užpildyti, popiet dar yra vietų“, – BNS sekmadienį sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties, administruojančios Karštąją koronaviruso liniją 1808, direktorius Nerijus Mikelionis.
„Klaipėdoje punktas taip pat veiks visą dieną. Šiuo metu užpildyta šiek tiek iki pietų, laisvų vietų dar yra“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau sekmadienį BNS sakė Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai, miestuose veikiančių mobiliųjų koronaviruso patikros punktų darbo laiką sutrumpinti iki vidurdienio buvo nuspręsta dėl reagentų trūkumo.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis sekmadienio pavakarę pranešė, kad iš Belgijos pakilo Lietuvos kariuomenės transporto lėktuvas „Spartan“, kuris į Lietuvą atgabena reagentus 5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso atlikti.
Trijų Vilniaus punktų veikla trumpinama nebuvo, juose laisvų vietų pirmadieniui, anot N. Mikelionio, dar „labai daug“.
Jis pabrėžia, kad į punktus vykti savavališkai negalima – būtina registracija, paskambinus į Karštąją liniją 1808.
Kaip BNS sekmadienio rytą sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas, Lietuvoje likę 700 reagentų koronaviruso tyrimams, todėl gali būti tiriami ne visi ėminiai iš mobiliųjų koronaviruso patikros punktų.
Sekmadienio vakarą „Spartan“ lėktuvu atgabenus reagentų 5 tūkst. tyrimų, jų, anot V. Zimnicko, turėtų pakakti savaitei. Kitą penktadienį žadama atgabenti dar viena reagentų siunta.
„Penkioms dienos tikrai turėtų pakakti. Visai Lietuvai“, – BNS sekmadienį sakė jis.
Pasak V. Zimnicko, dabar į Lietuvą atgabenti kinietiški reagentai.
„Šiomis dienomis, pirmomis kitos savaitės dienomis laukiame ir naujų siuntų tikimės bus, kad jos bus. Užteksime nebe tik kad penkioms dienos, o pastoviai stabiliai turėsime. Užsakyti tikrai dideli kiekiai“, – sakė laboratorijos vadovas.
„Mums reikėjo pramušti tą butelio kamštuką, to kaklelio. Tikėkimės, kad jis bus pramuštas ir, manau, nebebus tokios situacijos ir tokios įtampos kas susieta su reagentais“, – teigė V. Zimnickas.
Anot jo, kitą savaitę laukiama dar reagentų.
„Šiąnakt turėtų išeiti korėjietiškas krovinys. Kai gausime kelionės dokumentus, tada bus matyti, kur jis važiuoja ir kaip. Rytoj labai tikimės, kad ir angliškas krovinys bus, irgi gal pavyks paimti. Labai tikimės. Turime bent kelis tiekėjus iš kelių šaltinių“, – kalbėjo laboratorijos direktorius.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sekmadienio vakarą BNS žadėjo, kad kitą savaitę iš Kinijos išskraidinti reagentai koronaviruso tyrimams Lietuvą pasieks penktadienį.
Apsaugos medikams – kitą savaitę
Apsaugos priemonės medikams Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę, teigia sveikatos apsaugos viceministras.
„Pirmieji kroviniai turėtų atvykti dar kitą savaitę. Tikimės, trečiadienį, ketvirtadienį jau turėsime“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Pasak jo, priemonės į Lietuvą atkeliaus iš Kinijos.
Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį, Lietuva iš Kinijos už neįvardijamą sumą perka beveik 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. vienkartinių kaukių, 810 tūkst. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, tiek pat vienkartinių chalatų (nesterilių), 1,05 mln. vienkartinių kombinezonų su gobtuvais (sterilių),15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. vienkartinių antbačių.
Šios priemonės, anot ministerijos, bus skirtos visoms šalyje veikiančioms gydymo įstaigoms.
Kaip teigia viceministras, šiuo metu rezerve turimų priemonių pakas dviem ar trims savaitėms, tačiau jos bus skiriamos ne visoms šalies ligoninėms.
„Aišku, visoms ligoninėms, kurios yra Lietuvoje, nematom galimybės duoti, nes jos tiesioginio kontakto praktiškai neturi, mes turim penkias strategines įstaigas, kurios, jei kažko pritrūksta, joms parūpinama“, – kalbėjo A. Šešelgis.
Kovo viduryje koronavirusu užsikrėtus kretingiškiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad visų užsikrėtusiojo kontaktų nustatyti beveik neįmanoma.
Reaguodamas į tai, jog koronaviruso infekcija pradėjo plisti visuomenėje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius BNS sakė, kad visi medikai, kurie kontaktuos su sergančiais žmonėmis, „bus pažeidžiami“.
„Mes visi dabar tiesiogiai kontaktuosim, nes nežinom, ar yra tas pacientas, kurį priimame, užsikrėtęs koronavirusu, ar ne. (...) Visi turim turėti tinkamas apsaugos priemones ir su jomis dirbti: respiratorius, pirštines, kombinezonus, veido apsaugą ir taip toliau“, – kovo viduryje kalbėjo V. Kasiulevičius.
Lietuvoje iki šiol nustatyti 129 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, viena moteris mirė.
