Sparčiai kylančios energetinių išteklių kainos, didėjantys gamtinių išteklių poreikiai Kinijoje bei Indijoje, nenuspėjami orai – tai faktoriai, įtakojantys maisto krizes visame pasaulyje. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti į vietas, kurioms artimiausiu metu gresia badas, nepritekliai, riaušės bei skurdas.
Net 35 proc. visų gyventojų maitinasi nepakankamai. Nuo 2007 metų balandžio ryžių kaina pakilo daugiau nei 186 proc. Tuo tarpu visi maisto produktai vidutiniškai pabrango maždaug 70 proc.
Potvyniai 2007 metais sunaikino nuo 10 iki 25 proc. viso Šiaurės Korėjoje išauginto javų bei ryžių derliaus. Kiek anksčiau šį mėnesį totalitarinis režimas pranešė sostinėje Pchenjane sustabdantis maisto davinių programą, o tai dar vienas ženklas, kad Kim Jong Ilo valdžia susiduria su dar viena milžiniška krize. Šiaurės Korėja pagamina 80 proc. viso savo suvartojamo maisto, o šiais metais šis rodiklis sumažės iki 60 proc. Tačiau artėjanti krizė nesumažina totalitarinio režimo noro aštria retorika bei nuolatiniais įsipareigojimų branduolinės programos srityje nevykdymais ir toliau pykdyti pagrindinius paramos davėjus – tarptautines paramos organizacijas, Vakarų valstybes bei Pietų Korėją. Atsakydamas į itin kritiškus naujojo Pietų Korėjos prezidento Lee Myung-bako pasisakymus šiaurinės kaimynės atžvilgiu, valstybinis Šiaurės Korėjos laikraštis „Redong Sinmun“ atsikirto, kad šalis sugebės gyventi taip kaip nori be jokios pagalbos iš pašalės. Galbūt Kim Jong Ilas ir jo sėbrai ir sugebėtų, tačiau 6,5 mln. šiaurės korėjiečių, kurie kasdien susiduria su maisto trūkumu, tai būtų pragaištingas scenarijus.
„USA Today“ citavo vieno iš totalitarinio režimo pareigūno žodžius, kad besiartinanti maisto krizė bus pati pragaištingiausia per visą valstybės istoriją. Tai verčia sunerimti turint omenyje, kad per praėjusiame dešimtmetyje siautusį badmetį mirė kone 2 mln. žmonių.
Pakistanas
Šioje šalyje nepakankamai maitinasi 20 proc. gyventojų. Kviečių kainos nuo praėjusių metų sausio šoktelėjo 66 proc.
Mes visą laiką girdime naujienas apie politinius neramumus Pakistane – šalyje, kuri yra pačiame JAV inicijuoto karo su terorizmu epicentre. Praėjusiais metais prezidentas Pervezas Musharrafas suspendavo Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o tai sukėlė kelias savaites trukusius protestus. Be to, gruodį buvo nužudyta charizmatiškoji opozicijos lyderė Benazir Bhutto. Vis dėlto pagrindine triuškinančio P. Musharrafo partijos pralaimėjimo parlamento rinkimuose priežastimi greičiausiai tapo sparčiai augančios kviečių kainos. Piliečiai su nepasitenkinimu žvelgia į politinius lyderius, kurie, kaip įtariama, yra įsivėlę į sąmokslą su malūnų savininkais. Sąmokslo teorija teigia, kad valdžia leidžia malūnų savininkams kontrabanda gabenti kviečius į kaimyninį Afganistaną ir taip uždirbti žymiai daugiau pinigų. Be to, taip pat teigiama, kad maisto trūkumas buvo sukeltas dirbtinai, kad visuomenė nukreiptų akis nuo B. Bhutto nužudymo.
Pusė iš 160 mln. Pakistano gyventojų šiuo metu susiduria su prasimaitinimo problemomis. Kiekvienais metais su maisto nesaugumu susiduriančių žmonių skaičius išauga 28 proc. Praėjusiais metais vidutinės maisto kainos išaugo 35 proc., o minimali darbuotojų alga pakilo vos 18 proc. Tokia situacija privertė Vyriausybę siųsti karius, kurie nuo galimų plėšimų saugotų maisto sandėlius. Be to, pirmą kartą per 20 metų vėl įvesta maisto davinių sistema.
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos atstovai teigia, kad kvietinių miltų kaina Pakistane greičiausiai per artimiausius mėnesius išaugs dar 40 proc., o gal net ir daugiau. Tad blogiausia dar tik laukia ateityje.
Indonezija
Indonezijoje nepakankamai maitinasi 6 proc. gyventojų. Nuo 2007 metų kovo ryžių kaina šioje šalyje išaugo 25 proc., kepimo aliejaus – 40 proc., o tofu – daugiau nei 50 proc.
Indonezijoje vis daugiau gyventojų rengia masinius protestus pasisakydami prieš Vyriausybės nesugebėjimą aprūpinti juos būtiniausiais maisto produktais. Kad pamaitintų visus savo gyventojus, Indonezija turi importuoti 70 proc. visų maisto produktų. Pasaulio banko duomenimis, pusė šalies gyventojų gyvena visiškame skurde, o varguoliai maistui kas mėnesį išleidžia 70 proc. visų savo pajamų. Sausį tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves protestuodami prieš augančias sojų pupelių kainas. Vyriausybė buvo priversta sumažinti sojų pupelėms taikomus importo mokesčius. Tačiau protestai atsinaujino kovą, kai spauda pranešė, jog nėščia moteris mirė badu. Galiausiai balandį į gatves išėjo studentai, kurie savo burnas buvo užsirišę juodos medžiagos juostomis. Taip buvo siekiama parodyti, kad žmonės tiesiog neišgali įpirkti būtiniausių maisto produktų.
Indonezijos Vyriausybė puikiai žino šalies istoriją, per kurią dėl augančių maisto kainų sunerimę gyventojai įtakojo virtinę politinių neramumų. Vienas iš tokių sukilimų 1965 metais į valdžios olimpą iškėlė liūdnai pagarsėjusį diktatorių Suharto, o kitas sukilimas 1998 metais lėmė jo nuvertimą. Krizė Indonezijoje tęsiasi jau kone dešimtmetį, nes gyventojų skaičiaus augimas sparčiai lenkia ryžių derliaus augimą. Ir nors bankai nuo 2001 iki 2006 metų Indonezijos Vyriausybei suteikė net keturiskart daugiau paskolų, tačiau žemės ūkio sektoriui tenkanti šių paskolų dalis sumažėjo ketvirtadaliu.
Specialistai teigia, kad tokiu atveju, jei Vyriausybė per kelis artimiausius mėnesius nesiims griežtų veiksmų, šalį neabejotinai vėl sudrebins politiniai neramumai.
Etiopija
Etiopijoje nepakankamai maitinasi 45 proc. gyventojų. Baltųjų kukurūzų kainos išaugo 36 proc., palyginti su 2002-2006 metų vidurkiu.
Tie, kas prisimena badmetį, siautusį šioje sausros nuvargintoje šalyje devintajame dešimtmetyje, gali teigti, kad alkis šioje valstybėje yra nuolatinė gyventojų būsena. Tačiau jie klystų. Pasak JT Pasaulio maisto programos vykdančiosios direktorės Josettes Sheeran, Etiopija yra puikus „naujo bado veido“ pavyzdys. Šalies parduotuvių lentynose pilna įvairiausių maisto produktų, tačiau vienintelė problema – žmonės tiesiog negali jų įpirkti. Jei dėl bado devintajame dešimtmetyje kalta buvo sausra, tai šiandien dėl to galima kaltinti tik sparčiai augančias maisto kainas. Tačiau labiausiai neramina faktas, kad šalis, kurioje net 11 mln. žmonių susiduria su bado grėsme, vis dar yra laikoma stabilizuojančiu veiksniu Afrikos kyšulyje.
Kitos Afrikos šalys
Eritrėja tik dabar atsigauna po dešimtmečius trukusio karo su Etiopija ir net 72 proc. gyventojų šioje šalyje susiduria su maisto nepritekliumi. Džibutis, kuris importuoja visus būtiniausius masito produktus, yra draskomas sausros. O Somalis apskritai yra pati didžiausia problema, nes vien per 2007 metus iš Mogadišo pabėgo net 677 tūkst. žmonių. Jei dabartinės orų prognozės pasirodys esančios teisingos ir regione neiškris nė lašas lietaus, ateitis atrodo labai liūdna.
Jemenas. Šioje šalyje su maisto nepritekliais susiduria 36 proc. gyventojų. Kviečių kainos nuo šių metų vasario jau sugebėjo išaugti net 100 proc.
Korupcija, milžiniškas pabėgėlių iš Somalio skaičius bei šiaurėje vykstančios kovos tarp Vyriausybės pajėgų bei musulmonų šiitų sukilėlių puikiai atskleidžia liūdną šios šalies kasdienybę. Vien praėjusiais metais į Jemeną atvyko 30 tūkst. pabėgėlių, todėl JT pasaulio maisto programa privalėjo pradėti tiekti maistą dar papildomai 43,5 tūkst. žmonių. Maisto davinius šios programos dėka gauna ir 1,6 mln. vietinių Jemeno gyventojų. Po to, kai šį pavasarį maisto kainos šoktelėjo vidutiniškai net 400 proc., Vyriausybė buvo priversta pasitelkti riaušių policiją, kad ši numalšintų kai kuriuose regionuose įsisiūbuojančius alkano jaunimo maištus. Per susirėmimus žuvo dešimtys žmonių.
Maždaug 75 proc. Jemeno gyventojų jaučia maisto trūkumą, kurį lėmė globaliai augusios būtiniausių produktų kainos. Kviečių kainai išaugus dvigubai, o šaliai be to dar ir susiduriant su didele infliacija, Pasaulio banko duomenimis, skurde gyvenančių žmonių skaičius gali išaugti mažiausiai 6 proc.
Pasaulio bankas perspėja, kad tokiu atveju, jei nebus imtasi griežtų veiksmų, maisto krizė gali nubraukti visus Jemeno Vyriausybės pasiekimus nuo 1998 iki 2005 metų mažinant skurdą šalyje.
