Į Kryžių kalną tempiama kapinių kultūra

„Ka­pi­nių kul­tū­ra tem­pia­ma į Kry­žių kal­ną, – tvir­ti­no „Šiau­lių kraš­tui“ ir Meš­kui­čių se­niū­nė Jo­lan­ta Baš­kie­nė. – Ant ka­po pa­sta­to lai­ki­ną kry­žių, o vė­liau jį su vi­su už­ra­šu apie mi­ru­sį­jį at­ve­ža į Kry­žių kal­ną. Už­sie­nie­čiai jau klau­sia, kiek čia žmo­nių pa­lai­do­ta?“

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je su­reng­ta­me pa­si­ta­ri­me konstatuota, kad Kry­žių kal­nui rei­kia nau­jo sta­tu­so – vals­ty­bi­nis Kry­žių kal­nas. Da­bar ši vieta glo­bo­ja­mas tik kaip ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­las. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos kler­kų reak­ci­ja – nie­ko ne­rei­kia keis­ti.

Išs­kir­ti­niam kal­nui – iš­skir­ti­nis sta­tu­sas

Kaip tvar­ky­ti ir pri­žiū­rė­ti Kry­žių kal­ną, ta­rė­si Šiau­lių ra­jo­no va­do­vai ir spe­cia­lis­tai, Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio at­sto­vai.

Į kul­tū­ros mi­nist­rą Arū­ną Ge­lū­ną nu­spręs­ta pir­miau­sia kreip­tis, kad bū­tų kei­čia­mas Kry­žių kal­no sta­tu­sas.

„Da­bar Kry­žių kal­nas – tik Jur­gai­čių pi­lia­kal­nis, ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­las, – sa­kė spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ra­jo­no me­ras Al­gi­man­tas Gau­bas. – Kaip pri­žiū­rė­ti pi­lia­kal­nį, aiš­ku. O kaip Kry­žių kal­ną – ne. Nė­ra nei jo sta­tu­so, nei prie­žiū­ros reg­la­men­to.“

Pa­vel­do eks­per­tai Kry­žių kal­ną se­niai įvar­di­jo kaip tarp­tau­ti­nės ir na­cio­na­li­nės reikš­mės sak­ra­li­nį fe­no­me­ną, tu­rin­tį is­to­ri­nę, ar­cheo­lo­gi­nę, mi­to­lo­gi­nę, et­nog­ra­fi­nę ver­tę.

Šiuo me­tu ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės prie­der­mė – pri­žiū­rė­ti tik Kry­žių kal­no ap­lin­ką. Iš sa­vo asig­na­vi­mų tai pa­ves­ta da­ry­ti Meš­kui­čių se­niū­ni­jai.

Me­ras skai­čiuo­ja, jog kas­die­ni­nė Kry­žių kal­no prie­žiū­ra, ap­švie­ti­mas per me­tus kai­nuos 200 tūks­tan­čių li­tų. Jo nuo­mo­ne, Kry­žių kal­no prie­žiū­rai lė­šų tu­ri skir­ti ir vals­ty­bė.

Leis sta­ty­ti tik me­di­nius kry­žius

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ren­gia­si pa­tvir­tin­ti lai­ki­ną­sias Kry­žių kal­no prie­žiū­ros tai­syk­les. Jos ga­lio­tų, kol Kry­žių kal­nas įgy­tų vals­ty­bi­nį sta­tu­są.

Pa­si­ta­ri­mo da­ly­vių tei­gi­mu, tik me­di­niai kry­žiai ga­li bū­ti sta­to­mi.

Koks li­ki­mas lau­kia skulp­tū­rų?

Anot vys­ku­po E. Bar­tu­lio, tu­rė­tų iš­lik­ti tik „nuo se­no sto­vin­čios“ skulp­tū­ros: „Kris­taus, ne­šan­čio kry­žių, ir Ma­ri­jos – nau­jų sta­ty­ti ne­ga­li­ma.“

Ma­ri­jos skulp­tū­ra bu­vo at­sta­ty­ta – po to, kai sa­va­va­liš­kai bu­vo nu­griau­ta se­no­ji. Kas sta­tė, kie­no pa­lai­mi­ni­mu, iki šiol neatsk­leis­ta.

Me­ras A. Gau­bas įvar­di­jo dvi ša­lin­ti­nas sa­va­va­liš­kas „sta­ty­bas": A. Vė­be­rio gra­ni­to plokš­tę su de­šimt Die­vo įsa­ky­mu ir P. Ka­rob­lio su­mū­ry­tą rau­do­ną po­sta­men­tą, ant ku­rios ti­kė­jo­si sta­ty­ti nau­ją Ma­ri­jos skulp­tū­rą. Abu bus dar sy­kį įspė­ti sa­vo kū­ri­nius griau­ti.

„Ne­nug­riaus, nu­griaus Sa­vi­val­dy­bė“, – tvir­ti­no me­ras.

Tem­pia­ma ka­pi­nių kul­tū­ra

Ze­no­no Stun­džios, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio ins­pek­to­riaus, nuo­mo­ne, da­bar Kry­žių kal­ne eg­zis­tuo­ja „du ne­su­de­ri­na­mi“ da­ly­kai. Pi­lia­kal­ny­je jo­kie dar­bai, ka­si­nė­ji­mai ne­leis­ti­ni, ku­rie ne­su­si­ję su ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­lo iš­sau­go­ji­mu. Bet kry­žiai nuo­lat sta­to­mi, že­mė ka­si­nė­ja­ma.

Nau­jas sta­tu­sas, pa­vel­do­sau­gi­nin­ko nuo­mo­ne, tu­rė­tų iš­spręs­ti, kaip su­de­rin­ti ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­lo iš­sau­go­ji­mą ir Kry­žių kal­no, ku­ris įvar­di­ja­mas reiš­ki­niu, pro­ce­su, iš­sau­go­ji­mą.

„Rei­kia pra­šy­ti ir žmo­nių lai­ky­tis tra­di­ci­jų, pa­gal ku­rias kal­nas su­si­kū­rė“, – sa­kė Z. Stun­džia.

Kal­ne, anot jo, jau pil­na var­to­to­jiš­ko po­žiū­rio ap­raiš­kų. Kry­žiai sta­to­mi be in­ten­ci­jos, be mal­dos, tie­siog kaip ap­si­lan­ky­mo ženk­las. Net „uti­li­za­vi­mo“ ob­jek­tu kal­nas tam­pa – sta­to­mi ir ka­pi­nių kry­žiai.

Mi­nis­te­ri­ja ne­ma­to rei­ka­lo keis­ti

„Kry­žių kal­nui yra su­teik­tas pa­ts aukš­čiau­sias Lie­tu­vo­je įma­no­mas sta­tu­sas. Jis kaip kul­tū­ros pa­mink­las įra­šy­tas į vals­ty­bi­nės reikš­mės ar­cheo­lo­gi­jos, kul­tū­ros ir is­to­ri­jos ob­jek­tų są­ra­šą, ir ši­to sta­tu­so tik­rai ne­pa­kei­si. Aš ma­nau, kad nė­ra jo­kio rei­ka­lo jį keis­ti. Re­mian­tis net šian­dien esa­ma tei­si­ne ba­ze, ga­li­ma nu­sta­ty­ti reg­la­men­ta­vi­mą, kaip elg­tis prie ši­to kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to“, – EL­TAI va­kar aiš­ki­no Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų ir pa­vel­do ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ir­ma Gri­gai­tie­nė.

Rūta JANKUVIENĖ