Nuo seno miestelis garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Atvykėlius ne mažiau traukia šviesuolio Jono Žilevičiaus kartu su bendraminčiais išpuoselėtos Švenčiuliškių kapinaitės, tapusios muziejumi po atviru dangumi.
Prie paveikslo pasveiksta
Prieš dvejus metus 600 metų jubiliejų minėjusi Krekenava nuo XV a. pradžios priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdams. Manoma, kad pirmą bažnyčią čia pastatė Vytautas Didysis. Dabartinė neogotikos elementų turinti bažnyčia, iškilusi prieš šimtą metų, garsėja Žolinės atlaidais ir Dievo Motinos paveikslu.
Pasakojama, kad šis paveikslas išliko sveikas degant medinei bažnyčiai, o žmonės prie jo stebuklingai išgyja. Dėl legendomis apipinto švento paveikslo Krekenavos bažnyčiai siekiama bazilikos statuso. Šis garbingas statusas suteikiamas ypatingą trauką turinčioms ir specialius architektūrinius reikalavimus atitinkančioms bažnyčioms.
Krekenavos bažnyčioje taip pat saugomas XIX–XX amžių sandūroje Roduose gyvenusio ir kūrusio dailininko Romano Švoinickio paveikslas „Kristus tarp vaikų“. Manoma, kad dailininkas piešė krekenaviečių vaikus. Jo darbai išsibarstę po visą pasaulį, saugomi Lietuvos muziejuose.
Su Krekenava susijęs tautos dainius poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Kauno kunigų seminarija, kurios rektoriumi buvo Maironis, persikėlė į Vašuokėnų dvarą Anykščių rajone. Vėliau poetas apsistojo Krekenavoje pas kleboną, kur gyveno beveik trejus metus.
Vaizdingos Krekenavos apylinkės poetą įkvėpė ne vienam kūriniui. Čia gimė poema „Mūsų vargai“, pluoštas eilėraščių ir kt.
Dabar iš buvusios klebonijos telikę griuvėsiai. Prieš daugiau nei dvidešimt metų kilęs gaisras suniokojo pastatą ir pradėtą kurti Maironio muziejų. Tarp bažnyčios ir neseniai iškilusio modernaus Krekenavos regioninio parko administracinio pastato riogsantys griuvėsiai nepuošia kasmet vis daugiau piligrimų sulaukiančio ir bazilikos statuso bažnyčiai siekiančio miestelio.
Kitąmet bus minimos Maironio 150-osios gimimo metinės. Jei griuvėsiai nebus prikelti, iškilaus tautos dainiaus metines gali tekti minėti po jo šventoriuje sodintomis liepomis.
Sovietmečiu pagerbė unikalų dievdirbį
„Senieji Krekenavos gyventojai dar išlaikė tą dvasią, kurią čia skleidė Maironis, į pamaldas užsukdavęs Vaižgantas, kunigas Antanas Mackevičius, žymūs šio krašto žmonės – poetė Valerija Valsiūnienė, dailininkė Gražina Vitartaitė, mokytojai Jurgis Gėgžna, Mykolas Antanaitis, kurio vardu pavadinta dabartinė gimnazija, Genovaitė Vilčinskienė ir daugelis kitų“, – Krekenavos kraštą garsinančius vardus vardijo kraštotyrininkė mokytoja Aldona Juozapaitienė.
Pasak kraštotyrininkės, keletą metų miestelyje kunigavusį ir apylinkių miškuose suorganizavusį vieną pirmųjų 1863 metų sukilimo būrių, A.Mac kevičių krekenaviečiai mena kaip šiltą ir nuoširdų žmogų.
Krekenavos kapinėse palaidotas rašytojas knygnešys Kostas Stiklius. Miestelį iki šiol garsina muzikantas ir kanklių meistras Stasys Rudys, pagaminęs apie 1 000 kanklių. Šis liaudies instrumentas – vienas iš 2006 m. patvirtinto Krekenavos herbo simbolių.
Netoli Krekenavos, Glitėnų kaime, gimė iškiliausias Lietuvos dievdirbys Vincas Svirskis, palikęs unikalius darbus.
A.Juozapaitienė prisiminė, kaip sovietmečiu kraštotyrininkai bandė įamžinti dievdirbio atminimą. Tautodailininko Vygando Petrėno išdrožtą V.Svirskio skulptūrą pastatė šalia kelio, vedančio į Truskavą. Tačiau tarybinės valdžios atstovai liepė jį nugriauti, nes esą pastatytas be leidimo ir atrodąs nekaip – kuprotas, suglamžytomis kelnėmis.
„Teko paklusti. Tačiau skulptūrai buvo rasta kita vieta. Nuvežėme ją prie V.Svirskio gimtojo kaimo. J.Žilevičius atitempė akmenų, apsodino medeliais, kad nekristų į akis. Kurį laiką niekas ir nepastebėjo priešais kiaulininkystės kompleksą pastatyto paminklo“, – pasakojo mokytoja.
Iki šiol pakelėje stovi kukli skulptūra, tarsi liudijanti vienišą Lietuvos kaimo genijumi vadinamo V.Svirskio gyvenimą.
Muziejus po dangumi
Atskiros knygos vertas garbaus amžiaus sulaukusio Panevėžio rajono garbės piliečio, gydytojo, kraštotyrininko J.Žilevičiaus istorinės atminties gaivinimo darbas.
Šalia miestelio ant kalvelės esančias Švenčiuliškių kapinaites atsidavęs kraštotyrininkas kartu su bendraminčiais pavertė muziejumi po atviru dangumi, kur dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai.
Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse ganėsi karvės. Dabar čia mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai ar paminkliniai akmenys, įamžinti knygnešiai, savanoriai, tremtiniai, Krekenavos 585-osios ir 600-osios metinės. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų.
J.Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas kiekvieną pamatytą girnapusę ar įdomesnį akmenį jam prijautusiems žmonėms padedant gabeno į kapinaites.
Nepaprastu kuklumu pasižymintis istorinės atminties gaivintojas niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastangų, laiko ir asmeninių lėšų jis paaukojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei žmones. Krekenaviečiai pasakoja, kad kartą kraštotyrininkas pardavė karvę ir pastatė paminklą karaliui Mindaugui.
Garbaus amžiaus sulaukusio šviesuolio darbus tęsia kraštotyrininkai, miestelio šauliai, moterų klubas „Pabūkime kartu“.
Moterys kviečia dalytis
Kraštotyrininkė, moterų klubo įkūrėja A.Juozapaitienė apmaudavo, kad Krekenavos kraštą garsinusių iškilių žmonių skleista dvasia dabar nerusenama blėsta. Senieji krekenaviečiai norėtų daugiau įvykių miestelyje, visus gyventojus vienijančių iniciatyvų.
Labiausiai miestelis sušurmuliuoja per Žolinę, kai suvažiuoja kraštiečiai, kitų kraštų maldininkai.
Moterų klubas įgyvendina Nyderlandų labdaros fondo „Tekantis vanduo“ remiamą projektą „Dalinkimės“. Klubo narės kviečia gyventojus paremti sunkiau besiverčiančius krekenaviečius ir pasidalyti drabužiais, daiktais ir pan.
A.Juozapaitienė teigė, kad vienas pagrindinių moterų klubo rūpesčių – tęsti J.Žilevičiaus pradėtą darbą Švenčiuliškių kapinaitėse.
Seniūnas Jonas Ulis tvirtino, kad miestelį jau šiemet turėtų pasiekti nemažos investicijos. 7 mln. Europos Sąjungos ir vietos biudžeto lėšų bus investuota į nuotėkų ir vandentiekio tvarkymą. Pagaliau bus sutvarkyta ir miestelio aikštė. Tam numatyta skirti 3 mln. litų.
Vida Tavorienė
