Vieni Biržų rajono tarybos nariai norėjo žinoti, su kokiais asmenimis savivaldybė tampa partneriais įsisavinant Europos Sąjungos milijonus. Kiti mano, jog finansinius įpareigojimus savivaldybės biudžetui galima užkrauti užsimerkus.
Asociacijos - kaip grybai po lietaus
Visai neseniai Biržų rajonas vos spėjo „virškinti" žinias apie kaimų bendruomenes, pateikusias paraiškas SAPARD milijonams gauti. Dar tebediskutuojant apie europinių lėšų panaudojimo efektyvumą rajono kaimų nuotekų ir vandens vamzdynuose, atėjo nauja ES pinigus nešanti banga. Ją pasitikti rengiamasi skubiai kuriant dar vienos rūšies organizacijas - asociacijas.
Praėjusį pirmadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje vienas iš aktualiausių klausimų buvo Melioracijos statinių naudotojų asociacijų (toliau - MSNA) ketinimai ir su jais susiję savivaldybės įsipareigojimai.
Rajono išrinktiesiems prieš akis buvo išguldyti net penki su naujų organizacijų projektais susiję dokumentai. Kiekviena iš jų ketina gauti daugiau nei po 1 mln. litų paramą.
„Pagal naująjį Melioracijos įstatymą ūkininkai kartu su žeme gavo ir joje esančias drenažo sistemas...Nemažą įtaką gerinant melioracijos sistemų infrastruktūros būklę turi ir Europos Sąjungos lėšos. Paraiškas paramai gauti gali teikti ir melioracijos statinių naudotojų asociacijos," - rašoma tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte.
Rajono tarybos narių prašoma pritarti asociacijų projektams, kuriuose savivaldybė dalyvautų kaip partnerė. 10 proc. (apie 100 tūkst. Lt) kiekvieno projekto bendro finansavimo užtikrina seniūnijose įkurtų melioracijos statinių naudotojų asociacijos.
Tokiu būdu savivaldybė taptų apie 5 mln. Lt vertės projektų partnere ir teiktų paraiškas finansavimui gauti.
Prisidės intelektu
Komitetuose buvo aiškinama, kad valstybei ir savivaldybei priklausantys melioracijos įrenginiai yra didžiųjų ūkininkų dirbamuose plotuose. Į asociacijas susijungę ūkininkai, turintys pakankamai lėšų, kad už projektus galėtų sumokėti apie 100 tūkst. Lt savų pinigų.
Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto posėdžio metu akcentuota, jog savivaldybė asociacijoms padės ne pinigais, o projektų rengimu.
Aukščiausią kvalifikacinę klasę turintis savivaldybės specialistas - Žemės ūkio skyriaus vyresnysis inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys sakė padėsiantis rengti paraiškas finansinei paramai gauti.
Tokio darbo praktikos R. Šikšnys jau turi. Praėjusiais metais su jo pagalba parengtas projektas jau gavo apie 1 mln. Lt paramą melioracijos sistemų tvarkymui. Paraiška teikta melioracijos statinių naudotojų asociacijos vardu. Ši asociacija, kuriai priklauso Ričardo Rinkevičiaus vadovaujama Kirdonių žemės ūkio bendrovė, Stasys ir Aidas Vaitkevičiai bei Vytautas Būtėnas, tapo rajone pirmąja kregžde, atvėrusia kelią ES lėšoms į rajono melioracijos sistemas.
R. Šikšnys teigė, kad tapti tokių projektų partnerėmis savivaldybėms rekomenduoja Žemės ūkio ministerija. Šalies savivaldybės prie tokių projektų ketina prisidėti pinigais. R. Šikšnio žiniomis, Panevėžio rajonas ketina finansuoti 5, Kupiškis - gal 4, Alytus - net 10 procentų projektų vertės.
Biržai, kaip minėta, prisidėtų tik savivaldybėje dirbančio specialisto R. Šikšnio darbu ir žiniomis.
Nori žinoti apie nuosavybę ir partnerius
„Melioracijos įrenginiai priklauso valstybei ir savivaldybei, o asociacijų lėšas sudaro fizinių asmenų lėšos," - kalbėjo rajono tarybos narė Stasė Eitavičienė, norėjusi išgirsti, kam priklausys turtas, į kurį bus investuotas privatus kapitalas.
„Asociacijos nariai tuo turtu naudosis 5 metus, o paskui grąžins savivaldybei," - atsakė pranešėjas Rimantas Šikšnys.
Tarybos narys Kęstutis Slavinskas dar Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto posėdyje prašė pateikti kuriamų asociacijų narių pavardes.
„Kadangi savivaldybė rengiasi tapti asociacijų partnere vykdant didelės vertės projektus, aš, savivaldybės tarybos narys, noriu žinoti, kas bus mano partneriai," - paaiškino K. Slavinskas.
Kadangi jo klausimas buvo netikėtas, komiteto posėdyje išvardyti tik Parovėjos melioracijos statinių naudotojų nariai.
Tą patį klausimą K. Slavinskas vėl pakartojo rajono tarybos posėdyje.
Šį sykį R. Šikšnys vardijo šią vasarą staiga susikūrusių melioracijos statinių naudotojų (MSN) asociacijų narius. Paskutinė - Rovėjos MSN asociacija, vadovaujama Vaidutės Stankevičienės. Ji įregistruota prieš pat posėdį - rugpjūčio 28 dieną. Šiai asocijacijai taip pat priklauso Rimantas Kuginys, Rasa Dagilienė ir Vytautas Baltrušaitis.
Parovėjos MSN asociacijai priklauso Jonas Cibas, Laimis ir Aurelijus Vileišiai, Egidijus Karaliūnas ir Benjamino Puodžiūno vadovaujma žemės ūkio bendrovė „Šilas".
Europos lėšas priimti pasirengusi ir Širvėnos MSN asociacijos narių komanda - Virgutis Cibas, Vesta Cibienė, Inga Sutnikienė, Rasutė Duderienė.
Į Nemunėlio Radviliškio, Germaniškio ir Suosto ūkininkų dirbamus laukus lėšos ateis per asociaciją, kurią sudaro Vita Vaitkevičienė, Eugenijus Vaitkevičius, Antanas Bėliakas ir Vidmantas Dilys.
Kvetkuose bus įsisavintos Kvetkų MSN asociacijos narių (Dainiaus Krivičiaus, Jurgitos Krivičienės ir Jolantos Vaitkevičienės) laukuose.
Sprendimo projektui pritarė 16 (iš 20 dalyvavusių posėdyje) rajono tarybos narių. Susilaikė 4. Tarp jų - viešųjų ir privačių interesų vengusi Danutė Martinkėnienė, ūkininkės Jolantos Vaitkevičienės mama.
Po posėdžio „valstietis" Tomas Četvergas piktinosi projektui pritarimo neišreiškusiais tarybos nariais. Nepatiko jam nei S. Eitavičienės klausimas, nei K. Slavinsko noras žinoti, kokiems ūkininkams savivaldybė padeda gauti ES paramą.
T. Četvergo manymu, ES parama ir savivaldybės partnerystė esanti tik privatus ūkininkų reikalas.
Kolegai nepritarė tiems patiems „valstiečiams" atstovaujantis gydytojas Jurgis Trepkus. Jo manymu, viešumas yra sveikas dalykas.
„Jis (viešumas) šiuo atveju tikrai niekam nepakenkė," - jaunajam kolegai oponavo J. Trepkus.
Alfreda Gudienė
