Praeitą savaitę su šokių partneriu Vytautu Mackoniu pristatėte specialiai vienos didelės drabužių parduotuvės atidarymui parengtą šokių programą. Vadinasi, šokiai vis dar tęsiasi?
Tikiuosi, dar ilgai tęsis! Labai džiaugiuosi, kad turiu naują partnerį – Vytautą Mackonį. „Facebook“ socialiniame tinkle sukūrėme profilį „Ingrida Kazlauskaite Show Time“, kad būtume pasiekiami šokių mylėtojams, norintiems išmokti žingsnelių, ir, žinoma, gerbėjams. Nestoviu vietoje, einu toliau: nenoriu prarasti koordinacijos, gebėjimų, įgytų projekte. Daug treniruojamės, rengiame pasirodymus, laukiame įvairiausių pasiūlymų, siekiame, kad gautume kuo daugiau užsakymų ir profesionalių pasirodymų. Labai noriu įgyvendinti vieną didžiulę svajonę – pristatyti žmonėms naują šokių ir dainų programą. Žodžiu, aktyviai ruošiamės vasaros sezonui.
Pasibaigus projektui, tave matėme ne viename šokių čempionate kaip renginio vedėją ar vieną iš komisijos narių.
Dėl šokių man tarsi atsivėrė daugybė durų, prasidėjo naujas etapas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad dalyvaudama šokių projekte atlaikiau visus išbandymus: didžiulį fizinį ir psichologinį krūvį. Man tai be galo svarbu. Gal kam pasirodys juokinga, bet šokiai – didžiausia mano vaikystės svajonė, tikriausiai nepraleidau nė vieno sportinių šokių čempionų „Žuvėdra“ pasirodymo. Neatplėšdavau akių nuo televizoriaus ekrano, kai rodydavo dailųjį čiuožimą. Tik tie, kas yra tiesiogiai susidūrę su šokiais, supranta, kad tai ne šiaip hobis ar būrelis, šokiai – visas gyvenimas. Jei nori būti profesionalus, privalai ne tik lankyti treniruotes, bet važinėti į čempionatus, ieškoti partnerių. Tam reikia ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir laiko. Mano šeima buvo labai užimta, todėl vaikystės svajonė liko tik svajone.
Daugeliui atrodė, kad tau bus sunku priimti kritiką. Ar esi jautri?
Visą laiką galvojau, kad esu be galo jautri ir jausminga. Draugai, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kaip lengva mane pravirkdyti. Tačiau šokių projekte buvau stipri. Gal adrenalinas, tiesioginis eteris, gal išsikeltas tikslas, kad privalau viską padaryti gerai, neleido pratrūkti emocijoms. Man svarbiausia – mokytis ir tobulėti. Dėl to vertinau kiekvieną žodį, girdėdavau ir priimdavau tai kaip pamoką, patarimą, o ne kaip kritiką ar pastabą. Branginau ir sugerdavau kiekvieną Editos Daniūtės pasakytą žodį. Ji man - šokių pasaulio idealas. Tobula. Antros Editos Daniūtės neturime ir vargu ar kada turėsime. Sakau nuoširdžiai, niekam nepataikauju. Žinojau, jei Edita pasakys, kad blogai, – darysiu viską, kad kitą kartą būtų gerai. Tai mane užgrūdino, sutvirtino. Išugdė valią. Ne tik visi pažįstami, prodiuseriai, bet ir pati stebėjausi savimi, kad nė karto nepravirkau. Pastebėjau, kad net ir dabar tiek neverkiu, kiek anksčiau. Šokiai man labai daug davė. Visų pirma, suteikė tvirtybės, išmokau parkritusi vėl greitai atsistoti. Dabar nebijau nesėkmių, nes žinau, kad viskas laikina.
Dalyvavai ne viename televiziniame projekte, pasidalyk patirtimi, ko tokiuose projektuose daugiau – draugų ar konkurentų?
Būsiu atvira, draugų tikrai nėra. Tiek „Duetuose“ („Žvaigždžių duetuose“ – red. past.), tiek šokių projekte kiekvienas – už save. Į televizijos projektus surenkamos labai stiprios, skirtingos ir be galo ambicingos asmenybės. Jei neturi tvirto stuburo – ilgai neišsilaikysi. Privalai drąsiai ir tvirtai eiti iki galo. Turi žinoti, ko nori, ko sieki, ką nori pasakyti. Visi vieni kitus matome kaip ant delno. Ne paslaptis, užkulisiuose verda tokios aistros ir emocijos, kad sunku jas nupasakoti žodžiais. Visi stengiasi, bet kartais vieniems labiau pasiseka, kitiems mažiau. Ir nieko nepadarysi. Daugybė dalykų priklauso ne tik nuo pastangų, bet ir nuo sėkmės. Visi mes – žmonės, kupini pačių įvairiausių jausmų ir emocijų. Tik vieni sugeba jas nuslopinti ir paslėpti, kitiems viskas veržte prasiveržia per kraštus. Visada atsiranda nepatenkintų. Geriausiu atveju, ko galima tikėtis iš kitų, tai – tolerantiškos pagarbos. Ir tai ne visada. Nes čia konkurencija, kaip ir bet kokiame kitame konkurse, – neišvengiama. Kiekvienam svarbiausia išlikti. Dažniausiai bet kokia kaina. Laimi tik stipriausi – visomis prasmėmis.
Vilnius ne Maskva ir ne Niujorkas: ten išdėjai kolegą į šuns dienas, apšmeižei – na ir kas, juk vargu ar kada daugiau jūsų keliai susikirs. O mūsų pramogų pasaulyje visi vieni kitus puikiai pažįsta, susitinka tuose pačiuose renginiuose, vakarėliuose...
Tikrai taip! Visi sėdime vienoje labai mažoje kišenėje. Liaudiškai sakant, užpakaliais trinamės vieni į kitus tose pačiose salėse, tuose pačiuose projektuose. Todėl visada esu už tai, kad reikia išlaikyti tam tikrą mandagumą ir pagarbą, kad sutikus žmogų nebūtų gėda žiūrėti jam į akis. Žinoma, tai nėra lengva. Ypač kai viską valdo emocijos. Negaliu pakęsti neteisybės, kai lipa ant galvos ir mane kvailina. Jei nepatinka – rėžiu tiesą į akis.
Taip emocingai viską išsakei, jog susidarė įspūdis, kad kažkur patyrei stiprią neteisybę?
Aišku, patyriau, ir ne kartą. Bet vos tai pastebėjusi iš karto atskleidžiau visas kortas ir išrėžiau: „Baikit! Nekvailinkit. Nereikia!“ Bet tai tik savigyna. Gink Dieve, nesu pratusi be reikalo draskyti akis ar vaidinti aikštingą žvaigždę. Tai – ne man. Tačiau žinau ribas ir turiu savigarbos. Toks jau pramogų pasaulis – labai dažnai čia vieni kitiems lipa ne tik per galvas, bet ir ant galvų (juokiasi). Todėl visą laiką turi būti budrus, matyti, kas vyksta, ir laiku pasakyti: „Stop.“
Dalyvavai ne tik televiziniuose projektuose, bet ir grožio konkursuose. Kaip manai, kur daugiau intrigų ir konkurencijos?
Tiek į šokių projektus, tiek į „Duetus“ surenkami talentingi, charizmatiški ir protingi žmonės. Kiekvienas kovoja tik už save ir tai daro kryptingai, daug dirba, o kartais ir gudrauja. O grožio konkursuose viskas būna kitaip. Dalyvaudama konkurse „Mis Žemė“, kuris vyko Filipinuose, mačiau visko... Grožio konkursuose merginos viena kitai ir batų kulnus nulaužo, ir pėdkelnes, batelius paslepia, ir sukneles įkerpa... Daug pavydo, pagiežos, klastos, o kai kurioms merginoms tiesiog elementarios kultūros, mandagumo trūksta, net moralės jausmas svetimas.
Nuo dalyvavimo grožio konkurse „Mis Žemė“ praėjo daugiau ne penkeri metai, kaip manai, ar per tuos metus kur nors panaudojai ten įgytą patirtį, žinias, užmegztus ryšius?
Visada sakiau ir sakysiu, kad grožio konkursai tik tam tikram etapui. Gali save išbandyti, pažaisti ir viskas. Didžiulis kraštutinumas ir pražūtis merginai, kai tokie konkursai tampa gyvenimo būdu, kasdienybe. Tai ne man. O ką man tai davė? Labai stiprias moteriškumo pamokas. Išmokau tinkamai save prižiūrėti ir, svarbiausia, – pateikti. Kalbu ne tik apie išvaizdą, bet ir apie elgesį, tam tikras etiketo, protokolo žinias. Juk gražiai atrodyti – dar ne viskas: reikia žinoti, kaip tam tikrose situacijose elgtis, ką kalbėti, kaip stovėti, apsirengti. Mokiausi ne tik iš patarimų, bet ir iš kitų žmonių klaidų. Buvo merginų, kurios jau prie pusryčių stalo sėdėdavo su priklijuotomis blakstienomis, žvilgančia vakarine suknele ir aštuoniolikos centimetrų aukštakulniais. Ir eidamos į labdaros akciją, kurioje sodinami medeliai, avėdavo aukštakulnius ir būdavo pasidariusios vakarinį makiažą. Atrodo elementaru, bet kartais merginos, norėdamos būti labai gražios, pamiršta elementarias taisykles.
Kokia, tavo supratimu, turėtų būti moteris?
Visų pirma, moteris turėtų būti švelni, nuolanki, santūri, bet gudri, žaisminga, ne kvaila ir – tai, ko gero, svarbiausia – namų jaukumo ir židinio puoselėtoja. Jei vyrui nesvarbu, kokios namuose kabo užuolaidos, tai moteris privalo pasistengti, kad jos būtų gražios ir tvarkingos. Ji turi būti rūpestinga, šeimyniška, nes ant moters pečių gula daug daugiau pareigų nei ant vyro. Dabar visi aplinkui kalba, kad vyrai sumoteriškėjo. O kas dėl to kaltas? Pačios moterys. Puikiai mokame ir galime palenkti vyrus į tą pusę, kurią norime, tik reikia pasirinkti tinkamą taktiką. Galima savo tikslus pasiekti gražiai, žaismingai, kiek pagudraujant. O galima ir grubiai, piktai. Bet kas iš to? Kur tokie santykiai nuves? Vyras praranda savo autoritetą, vyriškumą. Tada dejuojame draugėms, kad namuose ne vyras, o jautri šiltnamio gėlelė... Jei nori, kad šalia būtų stiprus vyras, – atrodyk silpna.
Ar daug moteriai reikia investuoti į save, kad būtų graži?
Man atrodo, nėra negražių moterų. Tik ne visos save myli ir puoselėja. Reikia labai prisižiūrėti, rūpintis sveikata. Būtina daug investuoti tiek laiko, tiek finansų. Tegu kas ką nori, tą sako, bet visiems patinka kvepiančios, tvarkingos, mielos, dailios moterys. Pažiūrėkite, kokius reikalavimus vaikinai kelia merginoms net kvailiausiame realybės šou, kuriame ieško antrųjų pusių,! Sėdi, labai atsiprašau, bet jau toks liurbių liurbis, ir aiškina, kokios gražios ir įspūdingos moters nori. Vyrai myli akimis. Net ir patys protingiausi nori tvarkingos moters. Aišku, idealios išvaizdos neužtenka. Viską labai lengva sugadinti paikumu, tuštumu, bukumu ar kvailu charakteriu. Vien grožis pasaulio tikrai neišgelbės (juokiasi).
O kas tuomet išgelbės pasaulį?
Visuma: grožis, protas išsilavinimas.
Minėjai, kad moteriai būtina rūpintis savo sveikata. O kaip tu ja rūpiniesi?
Ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo propagavimo mada man svetima. Augau šeimoje, kuri visą laiką gyveno labai sveikai. Ilgą laiką buvome vegetarai, grūdindavomės šaltame vandenyje, dar maža mergaitė bėgiodavau basa per sniegą. Valgėme daug daržovių, vaisių. Ir viskas buvo gerai, man patiko. Sveiko gyvenimo principus ir pagrindus įdiegė mama. Bet dabar mano gyvenimo ritmas – labai sudėtingas, nepastovus. Vienintelis dalykas, kuris man būtinas ir svarbus, – miegas. Privalau gerai išsimiegoti, kitaip jausiuosi prastai. Tiesa, daug metų nevalgau kiaulienos, nes man ji netinka. Tačiau maitinuosi reguliariai, nesilaikau mitybos taisyklių ar režimo. Ypač didžiulis chaosas mano gyvenime buvo, kai dalyvavau šokių projekte. Tada valgydavau padrikai, bet ką, net sumuštinius iš degalinių. Būdavo, grįžusi antrą valandą nakties kirsdavau keptas bulves su kefyru, net cepelinus vidury nakties. Jei sąžiningai, mano mityba – siaubinga (juokiasi). Negaliu gyventi be saldumynų. Labai dažnai mano pusryčiai – trys šokoladiniai batonėliai „Mars“, „Snikers“ ir „Kinder Bueno“.
Juokauji?! Kodėl tuomet esi tokia liekna?
Daug judu: šoku, sportuoju, treniruojuosi. Aišku, kai tik pamatau, kad širdis streikuoja, – sustoju. Visada su savimi nešiojuosi širdies lašelius, nes turiu stiprinti širdį. Tai tikriausiai vieninteliai mano vitaminai ir papildai.
O kaip mėgsti palepinti save?
Man didžiausias malonumas – veido ir kūno masažas. Mama patarė rytais ir vakarais veidą prausti beržų sula – man tai labai patinka. Stengiuosi rūpintis savo oda. Bet būna naktų, kai grįžtu tokia pavargusi, kad net makiažo nenusivalau. Pabundu juodomis akimis ir raudonomis lūpomis (juokiasi). Tada labai pykstu ant savęs.
Jau ne vienus metus dirbi prodiusuojančioje televizijos kompanijoje, galima sakyti, gyveni pačioje televizijos virtuvėje. Ar tau tai įdomu?
Dirbdama televizijos užkulisiuose išmokau tam tikrų televizijos taisyklių ir gudrybių. Visą šį darbą, kolegas vertinu kaip didžiulę patirtį. Be to, tai mano pagrindinis darbas. Pajamų šaltinis. Dirbu, užsidirbu ir džiaugiuosi, kad galiu investuoti į savo kūrybinę veiklą: sceninius kostiumus, dainų įrašus, šokių treniruotes. Kaip ir anksčiau dainuoju, nemažai koncertuoju su šeima.
Turiu labai daug svajonių ir tikslų. Grožio konkursai, modelio darbas – tai įdomu, bet laikina. Tik praeiti podiumu ir parodyti suknelę man per mažai. Noriu ir galiu daugiau: tobulėti, mokytis, kelti sau vis naujus iššūkius ir tikslus.
O dainas pati rašai?
Šiuo metu rašau vienai žinomai melodijai tekstą. Man tai įdomu. Svajoju apie šokių muzikos programą, kurios klausydamiesi žmonės galėtų kartu šokti ir dainuoti. Šeima visą gyvenimą dainavo, tai, matyt, įaugę į kraują. Jaučiu, kad tai mano kelias. Ir mažais žingsneliais juo einu. Man patinka pačiai rašyti dainas, ieškoti įvairių sceninių sprendimų, būti scenoje.
Gal ir apie televizijos laidos vedėjos darbą pasvajoji?
Prastas kareivis, kuris nenori būti generolu (juokiasi). Vieną kartą jau pabandžiau ir man labai patiko. Neneigsiu, pasvajoju apie tai. Be to, juk nebijau iššūkių ar sunkumų.
Šokiai, muzika, scena, darbas... O koks tavo laisvalaikis, asmeninis gyvenimas?
Jei atvirai, neturiu laisvalaikio. Kai būnu laisva, repetuoju, treniruojuosi. Dabar neturiu laiko vakarėliams, klubams ar barams, net pasisėdėti su draugų kompanija. Žinoma, pasiilgstu draugių! Bet tada skambinu joms ir sakau: „Atvažiuokite, ir nesvarbu, kuriuo paros metu.“ Žinau, kad artimiausiu laiku manęs laukia vien bėgimas. Bet tai teikia didžiulį malonumą.
O mylimam žmogui randi laiko?
Labai džiaugiuosi, kad iki šiol niekas nežino: nei su kuo esu, ar buvau, nei kiek metų tai truko. Nematau prasmės painioti asmeninio ir viešo gyvenimo. Šiuo klausimu esu uždara ir man tai patinka.
Nemažai pramogų pasaulio žvaigždžių skundžiasi, kad negali pasislėpti nuo smalsių akių. Kaip tau pavyksta asmeninį gyvenimą išlaikyti paslaptyje?
Visai paprastai. Jei iš tikrųjų nori – jokių sunkumų. Tik reikia žinoti, kur eiti, kaip elgtis ir su kuo dalytis asmeninėmis naujienomis. Kita vertus, kai santykiai būna įteisinti, – tikrai nėra ko slėptis. Tiesiog viskam savo laikas.
Svajūnė MARCINKEVIČIENĖ
