Už karo prievolininkų amžiaus trumpinimą balsavo 88 Seimo nariai, vienas parlamentaras susilaikė.
Pagal siūlomus Karo prievolės įstatymo pakeitimus, į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.
Siūlė imtį mažinti dar labiau
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys siūlė sumažinti šauktinių amžių ir į kariuomenę šaukti nuo 18 iki 21 metų jaunuolius.
Jo teigimu, šiame amžiaus tarpsnyje mažiau negalinčių tarnauti dėl sveikatos problemų ir mažiau tų, kurie tarnyboje patiria sužalojimus.
„Nedaryti jaunuoliams iliuzijų, tau reikės tarnauti. Baigsi mokslus ir eisi atlikti pareigą tėvynei“, – kalbėjo politikas.
P. Urbšio tvirtinimu, šiandien mokyklose blogai yra ir sportiniu, ir su kariniu paruošimu. Valstietis Jonas Jarutis teigė, kad dar labiau sumažinta šaukiamųjų imtis nepatenkins reikalingų šauktinių poreikio. Seimo nariai šiam siūlymui nepritarė.
Kasmet pašaukiama apie 4 tūkst.
Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.
Pagal projektą, 26 metų riba liktų galioti tik tiems asmenims, kuriems karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
Taip pat palikta nuostata, kad savanoriškai šauktiniais kariais gali tapti 18–38 metų vyrai ir moterys.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl minėtų pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25–30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.
Kasmet į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 3,8 tūkst.–4 tūkst. jaunuolių.
Ketvirtadienį Seime priimti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai. Juose uždrausta kariams savanoriams būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.
Projekte numatyta, kad karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo politikų įgaliojimų pradžios.
Sutartis būtų atnaujinta kitą dieną nutrūkus politikų įgaliojimams.
Kovą Seimas pradėjo svarstyti priešingą įstatymo pataisą. Ja siūlyta įtvirtinti galimybę kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.
Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija tuomet nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.
Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
