Kol neturėjome kūdikio, viskas atrodė gerai – ta mano uošvė nei man trukdė, nei važiuodavo pas mus. Su žmona dirbome, vakarus leisdavome su draugais arba dviese, todėl uošvei laiko skirdavome nebent per šventes ar, geriausiu atveju, kartą per mėnesį.
Vis dėlto, kai mums gimė dukra, mano uošvė tapo monstre! Ji, tiesiogine prasme, išprotėjo. Pradėkime nuo pradžių.
Praėjo keli mėnesiai nuo vaiko gimimo, ji atvažiavo į svečius. Sėdim, kalbamės, mergaitė guli lovelėje. Staiga atsistojau ir nuėjau į virtuvę. Tai žinot, ką jinai pasakė??? Kad lėčiau vaikščiočiau pro lovelę, nes „darau vėją vaikui“! Tada šią frazę nutylėjau, bet ji man labai įstrigo. Kas tam vaikeliui nutiks, jeigu aš tiesiog praeisiu? Gi aš neskraidau ir neatidarinėju langų!
Vėliau ji pamatė, kaip aš darau pieno mišinuką. Tai ir vėl sulaukiau replikų. Ji, atseit, liko nesupratusi, kodėl aš nepatikrinau, ar mišinukas ne per karštas. Paaiškinau jai, kad tą mišinį darau kelis kartus per dieną ir tikrai viską gerai žinau.
Kai vaikas truputį ūgtelėjo, paprašėme su žmona uošvės išleisti mus vakarienės. Žmona surašė visą instrukciją, ką daryti su vaiku, kur guli sauskelnės, ką duoti užkandžiauti ir pan.
Manėme, kad kelias valandas tikrai praleisime ramiai, bet buvo baisiau negu baisu! Vos išvažiavome iš kiemo, jau gauname žinutę su klausimu, kur mergaitės drabužėliai. Žmona kantriai atrašė. Dar po keliolikos minučių gauname klausimus, ką duoti vaikui valgyti. Žmona vėl atrašė.
Paprašė nuvežti į kapus
Mano kantrybė trūko tada, kai vos tik atsisėdome prie staliuko ir pamatėme, kad ji mums skambina vaizdo pokalbiu! Nepraėjo nei valanda nuo išvažiavimo, o ji skambina mums ir dar per ekraną rodo vaiką, kuris vos mus pamatęs, pradėjo verkti. Nuotaika subjuro akimirksniu. Atrodo, ne vieną vaiką pati išauginusi, o proto, atsiprašau, kaip pas vištą!
Dar nepapasakojau apie vieną kelionę su ja. Paprašė gi, kad nuvežčiau ant kapų, padėčiau apsitvarkyti. Vos tik įsėdo į automobilį, aišku, diržo nesisega. Prašau prisisegti, sako, kad nereikia, atseit netoli važiuosime.
Važiuoju ramiai, greičio neviršiju, o ji vos ne rėkte rėkia, kad stabdyčiau automobilį, nes tuoj „atsitrenksim į kitą mašiną“. Dar komentavo, kokiu keliu geriau važiuoti – neva ji čia daug pravažinėjusi ir geriau žino, kur patogesnis išvažiavimas. Taktiškai paprašiau nesikišti, bet didžiausias mano troškimas buvo ją tiesiog išlaipinti kur nors pakeliui.
Ilgą laiką stengiuosi tvardytis ir nesipykti dėl žmonos, nes žinau, kad ji jaudinsis ir blogai jausis, jei mūsų santykiai bus komplikuoti, bet jūs man pasakykit, kaip su tokia būtybe galima palaikyti normalius santykius??? Kaip galima jos laukti svečiuose, jeigu ji tiesiog nukvako..? Nenoriu jos nei matyti, nei girdėti!
Autorius: skaitytojas Mantas
Šį mėnesį naujienų portalas tv3.lt skelbia skaitytojų konkursą. Turite ką papasakoti? Rašykite mums, o vienam laimingajam mėnesio pabaigoje padovanosime BISSELL SmartClean Advanced siurblį.
