Naujienų portalui tv3.lt I. Stumbrienė atvirai papasakojo apie praėjusius santuokos metus, ryšį su vyru bei atskleidė tą pusę, kurią mato tik artimiausieji. Žinoma moteris neslepia – nors iš šono jie atrodo tobula pora, iš tiesų yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Paprasčiausiai jie žino, kaip išspręsti nesutarimus ir iki šiol vienas į kitą žiūrėti taip, kaip ir prieš daugelį metų.
- Visai neseniai paminėjote svarbią progą – su vyru atšventėte 14-ąsias vestuvių metines. Koks jausmas su žmogumi išbūti tiek laiko?
- Sunku pasakyti, koks tai jausmas, nes iš tiesų kartu esame net ne 14, o 18 metų. Neseniai juokėmės, kad esame kartu ilgiau, negu pusę savo gyvenimų. Iš tiesų džiaugiamės, vienas kitą mylime, esame laimingi ir ramūs, nes abiems mums šeima yra gyvenimo pagrindas, ant kurio viską ir statome.
- Daugelis sako, kad visiškai pažinti kitą žmogų vis tiek yra neįmanoma – jis vis parodo naujų savybių. Ar galėtumėte šiai minčiai pritarti?
- Manau, kad žmogus augdamas keičiasi, bręsta kaip asmenybė, formuojasi jo požiūris, supratimas, pasaulėžiūra. Tai – visiškai natūralu. Tačiau mano vyras netikėtais pareiškimais jau nebenustebina. Mes vienas kitą puikiai pažįstame ir jis žino, kas man nepatiktų, kas mane įžeistų, ir todėl tokių dalykų nedaro.
Lygiai taip pat ir aš, žinodama jį, ir suvokdama, kaip jis vienu ar kitu klausimu reaguos, neužsispyriu ir neturiu tam tikrų įgeidžių, kurie leistų jam pasijausti nepatogiai. Tačiau jei yra tam tikri niuansai ar siekiai, kurių mes norime, viską stengiamės aptarti įsiklausant į vienas kito nuomonę. Niekuomet nepriimame kardinalių sprendimų.
- Kuris iš jūsų yra šeimos galva?
- Be abejo, vyras – taip pasakytų bet kuri protinga moteris. Moteris gali būti tik kaklas! (šypsosi)
- Kaip šią progą švęsite?
- Vestuvių metines jau kurį laiką švenčiame išvykę į tam tikrą šalį. Kol vaikai buvo maži, šios progos metu gal 10 metų laikėmės tradicijos važiuoti į Paryžių, nes būtent ten Aivaras man pasipiršo. Paryžiuje mes atšventėme ir savo medaus mėnesį, todėl man tas miestas sukelia be galo daug sentimentalių prisiminimų – dėl šios priežasties vis norėdavau ten sugrįžti. Tik po tam tikro laiko mes nusprendėme savo keliones paįvairinti.
Šį savaitgalį išvyksime pasilepinti, tačiau kur tai bus, kol kas dar neatskleisime.
- Yra posakis, kuris teigia, kad laiminga žmona – laiminga šeima. Ar su tuo sutiktumėte?
- Manau, kad tai – tikra teisybė. Tokie posakiai juk neatsiranda veltui. Iš tikrųjų, laiminga žmona švyti, kursto namų židinį, jaukumą. Aplink tokį žmogų yra gera suktis, gera su juo būti, ir, tuo labiau, gera su juo gyventi.
- Iš šalies atrodote tiesiog tobula pora, tačiau kaip yra iš tiesų? Ar pasitaiko, kad ir jūs dėl kažko nesutartumėte?
- Be abejo! Mes esame tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Iš tiesų daugelis mus dažniausiai mato vakarėliuose, tam tikrose nuotraukose, kuriomis mes dalijamės socialinėje erdvėje.
Esu iš tų žmonių, kuris niekuomet nekels nuotraukos, kuri yra negraži, įžeidžianti, ar per daug buitiška. Mano „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros yra mano nuotraukų albumas, o juk į juos mes renkame tik pačias gražiausias, širdžiai mieliausias nuotraukas, kuriomis galime pasidžiaugti. Galbūt žmonės tuomet susiformuoja nuomonę, kad aš visuomet pasidažiusi, susišukavusi, su vakarine suknele.
Tačiau tai – netiesa. Namuose aš esu labai paprasta, labai žmogiška, darau valgyti, plaunu namus, tvarkau rūbus. Darau tą patį, ką ir bet kuri kita moteris. Tiesiog to nerodau – esu perfekcionistė, todėl visur stengiuosi palaikyti švarą, tvarką, eleganciją. Lygiai tas pats ir socialinėje erdvėje. Ji niekuomet nebus netvarkinga ir neatitinkanti manęs.
O su vyru, be abejo, konfliktuojame. Kartais nesutariame dėl rimtų dalykų, kartais dėl elementarių smulkmenų, pavyzdžiui, indų plovimo, šiukšlių išvežimo. Būna, kad pasibarame – kartais lengvai, kartais ir stipriau. Tačiau iš tiesų, turiu nuostabų vyrą, kuris puikiai žino mano charakterį, kuris yra tikrai sudėtingesnis ir sunkesnis nei jo. Jis dažniau linkęs taikytis pirmas, nors aš tikrai būnu ne visuomet teisi.
Tačiau svarbiausia yra tarpusavyje kalbėtis. Tie „nekalbadieniai“ yra pats blogiausias dalykas šeimoje. Tik kalbėdami ir išsakydami savo norus ir lūkesčius, mes vienas kitą mokome ir augame kaip šeima.
- Koks yra laimingos santuokos receptas pagal Ingą Stumbrienę?
- Santuoka turėtų būti iš meilės – tai negali būti sąjunga iš finansinio išskaičiavimo, dėl socialinio sluoksnio, jokiu būdu ne dėl partnerio išvaizdos, grožio. Santuoka yra ilgaamžis dalykas, kuris per tam tikrą laiką keičiasi.
Pasikeisti gali viskas, bet jei tu žmogų myli, juo pasitiki ir tiki, o už jo jautiesi kaip už sienos, su juo yra gera eiti per gyvenimą. Būtent taip aš jaučiuosi su savo vyru.
