Negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui. Tačiau tokie ir panašūs skambūs šūkiai kartais tėra tik tušti žodžiai. Tuo įsitikino panevėžietė Lina Žebrauskienė. Sunkiai vaikštanti moteris piktinosi, kad net Panevėžio ligoninės priėmimo skyrius, rekonstruotas pagal naujausius reikalavimus, negali užtikrinti, jog neįgalieji pasiektų medicinos įstaigą.
Kliūčių ruožai
Panevėžio žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Regina Novikienė pripažino: neįgaliesiems nelengva patekti į kai kurias gydymo įstaigas, tačiau kad situacija pasikeistų, nieko nedaroma. Kaip „Sekundei“ pasakojo L. Žebrauskienė, netikėtai užklupus ligai, ji jau dešimtmetį praktiškai neišeina iš namų. Vienintelis panevėžietės maršrutas – iki gydymo įstaigos, tačiau kiekviena tokia kelionė yra tikra kančia, nes pagrindines Panevėžio miesto gydymo įstaigas ji gali pasiekti tik įveikusi tam tikrą kliūčių ruožą. „Gydytis dažniausiai tenka vykti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ar Kauno klinikas, niekada nebuvo taip, kad negalėčiau ten patekti, nes iki pat durų galima privažiuoti mašina, o Panevėžyje – priešingai“, – piktinosi moteris.
Po ilgos pertraukos L. Žebrauskienei teko vykti į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Panevėžietė nustebo, kad taksi automobilis ją paleido prie gatvės, nes kelią į skyrių užtvėrė užkarda, sustatyti kelio ženklai rodė, kad toliau gali važiuoti tik greitosios pagalbos automobiliai. Įveikti atstumą nuo gatvės iki skyriaus durų sveikam žmogui – vieni juokai, tačiau sėdinčiam ratukuose ar einančiam tik pasiramsčiuojant lazdomis – sunkiai įveikiama užduotis.
„Esu pirmos grupės invalidė, sunkiai vaikštau, tai kaip man nueiti nuo užkardų iki durų. Vienintelė išeitis – kviestis greitąją. O kaip grįžti namo – taksi reikia laukti prie užkardos, o ten – jokių suoliukų“, – priekaištus žėrė L. Žebrauskienė.
Moteris pasakojo, kad jos likimo draugė taksi automobilio pralaukė apie keturiasdešimt minučių sėdėdama ant šaligatvio – atsisėsti nėra kur, o paėjėti toliau neturėjo jėgų. Sunkumų neįgaliesiems kyla norint pasiekti ne tik Panevėžio ligoninę, bet ir miesto polikliniką – speciali nuovaža neįgaliesiems įrengta tik iš Nemuno gatvės pusės, o iš Statybininkų gatvės įvažiavimai yra gerokai per statūs ir sustatyti metaliniai strypai.
„Kaip užvažiuoti, kai tokie strypai. Suprantu: juos įrengė, kad vaikai nevažinėtų riedlentėmis, tačiau gal tada visai nereikia tokios imitacijos. Tai tik smulkmenos, bet mums, neįgaliesiems, jos apsunkina gyvenimą. Kartais atrodo, jog viskas daroma tam, kad būtų tik blogiau“, – guodėsi L. Žebrauskienė.
Liftai neprieinami
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas „Sekundę“ patikino, kad tiek taksi automobiliais, tiek nuosavu transportu atvykę neįgalieji visada yra įleidžiami į teritoriją, tam prie vartų budi žmogus.
„Pirmą kartą girdžiu, kad neįleistų. Gal ligonis ko nesuprato, nes prie įvažiavimo yra darbuotojas, kuris specialiai ten ir sėdi, kad įleistų ir išleistų“, – sakė I. Dorošas.
Panevėžio žmonių su negalia sąjungos pirmininkė R. Novikienė „Sekundei“ taip pat teigė, kad kol kas niekas nesiskundė, jog negali patekti į priėmimo skyrių – tereikia paprašyti budėtojo prie užkardos ir jis įleidžia.
„Gal žmogus tiesiog nežinojo, nėra taip buvę, kad neįleistų“, – stebėjosi R. Novikienė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems pasiekti gydymo įstaigas išties sunku. Miesto poliklinikoje esanti nuovaža gana stati, be kito žmogaus pagalbos ją įveikti ne kiekvienam pavyksta. O įstaigos viduje esantis liftas yra per siauras neįgaliojo vežimėliui. Norinčiam pakilti į antrą ar trečią aukštą pacientui tenka persėsti į siauresnį įstaigos vežimėlį, o savo palikti pirmame aukšte.
„Situacija po truputį keičiasi į gera, tačiau dar daug kur reikėtų pokyčių. Pavyzdžiui, Nemuno poliklinikoje pacientams skirtas liftas yra per siauras neįgaliojo vežimėliui. Įstaiga siūlo persėsti į jų, siauresnį, tačiau ne visi gali tai padaryti, kita vertus, kodėl žmogus turi naudotis svetimu daiktu“, – kalbėjo klausė Panevėžio žmonių su negalia sąjungos pirmininkė.
R. Novikienės teigimu, įstaigos personalo liftas gerokai platesnis, tačiau juo pacientams naudotis negalima. Dar didesnė problema yra patekti į Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą. Vienintelis kelias – laiptai, nes liftas rakinamas, bet kaip jais užlipti sunkiai vaikštančiam ar visai nevaikštančiam žmogui, neaišku.
„Manau, kad bent jau gydymo įstaigos turėtų būti pritaikytos visiems. Gal reikėtų eiti pas įstaigos direktorių ir klausti, kodėl neįgaliesiems nėra palengvintas kelias iki gydytojo kabineto“, – svarstė R. Novikienė.
Nėra lėšų
Panevėžio miesto poliklinikos pavaduotoja medicinai Danguolė Matulienė teigė, kad kol kas neįgalieji dėl patekimo pas gydytojus sąlygų nesiskundė.
„Per daugelį metų niekas nesiskundė, ant rankų nešti tikrai nereikia“, – sakė D. Matulienė.
Pavaduotojos teigimu, poliklinikos pastatas projektuotas prieš kelis dešimtmečius. Norint jį pritaikyti neįgaliesiems ir įrengti naujas lifto šachtas reikėtų didžiulių investicijų. Tačiau įstaiga priklauso Savivaldybei, šios biudžetas ir taip skylėtas, o kitų šaltinių nėra.
„Pritaikyti pastatą neįgaliesiems reikėtų didžiulių investicijų, o kas galėtų finansuoti – nėra. Todėl tenka tenkintis tuo, kas turima. Prie poliklinikos įrengtas speciali nuovaža, o tie, kurie į liftą netelpa su savo vežimėliais, duodame įstaigos. Didesnis liftas skirtas vežti kroviniams, steriliems instrumentams ir skubios pagalbos atvejais, bet kai jis laisvas, juo nedraudžiama pakilti ir neįgaliesiems. Niekada nebuvo, kad kas negalėtų patekti pas medikus“, – informavo D. Matulienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
