Šeštadienį anksti rytą atsibudę A. Vaišvilos, A. Jucio, kitų Plungės gatvių gyventojai apstulbo išvydę dūmų tumuluose paskendusį Babrungą. Žmonės suprato: gaisras miesto senamiestyje. Didelis gaisras. Jų spėjimas pasitvirtino: degė Plungės parapijos namai. Ugniagesiai apie tai sužinojo 7.04 val., kai jau liepsnojo vidus ir stogas. Iškart išvyko keturios mašinos, o netrukus į pagalbą atskubėjo dar du ekipažai: vienas - iš Alsėdžių, kitas - iš Žlibinų. Prireikė daugiau negu penkių valandų, kol gaisras buvo visiškai užgesintas.
Prie parapijos namų atbėgę plungiškiai spėliojo, kas čia nutiko: užsidegė nuo elektros, dūmtraukio, o gal kas nors padegė?.. Vyresnio amžiaus žmonės šluostėsi ašaras - su šiais namais juos siejo daugybė pačių gražiausių prisiminimų. Prie degančių parapijos namų buvo ir Plungės bažnyčios kanauninkas klebonas Donatas Stulpinas. Po kiek laiko atvažiavo ir Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Su klebonu Donatu Stulpinu „Žemaitis" kalbėjosi užvakar. Klebonas buvo giliai sukrėstas ir sakė, jog kol kas nežino, ką su parapijos namais reikės daryti - juos atstatyti ar nugriauti. Kaip tik vakar jis turėjo susitikti su vyskupu Jonu Boruta ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Donatas Stulpinas patvirtino, kad pastatas nebuvo apdraustas - tam pritrūko pinigų, nes parapijos namuose daugiausia glaudėsi su bažnyčia ryšius palaikančios visuomeninės organizacijos.
Apie gaisrą ir jo priežastis redakcija kalbėjosi ir su Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininku Mykolu Pronckumi. Jis patvirtino, jog gaisras kilo pastogėje - nuo dūmtraukio, kuris iš rūsio (kur yra židinys) kyla į viršų. Mykolas Pronckus minėjo, kad kaminas buvo pastatytas ne pagal taisykles, be to, seniai nevalytas.
„Žemaičio" žiniomis penktadienį rūsyje esančiame poilsio kambaryje Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškosios pradinės mokyklos ketvirtokai šventė savo išleistuves ir buvo užkūrę židinį.
Iš parapijos namų liko tik sienos ir rūsys. M. Pronckus patvirtino, jog gaisro metu pavyko išgelbėti visą rūsyje buvusios labdaros valgyklos įrangą bei maisto produktus. Iš neįgaliesiems įrengtos sporto salės išnešti treniruokliai. Kiti rūsyje buvę daiktai nesudegė, bet buvo supilti vandeniu.
Skaitytojams priminsime, kad Švento Jono Krikštytojo parapijos namai buvo įkurti 1939 metais. Tuometinio prelato Povilo Pukio rūpesčiu pastatyta dviaukštė mūrinė parapijos salė sovietmečiu buvo pritaikyta kultūros namams, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę šis pastatas grąžintas bažnyčiai.
Roma Mėčienė
