Atrodė, kad Bosnija jau buvo pasiryžusi siekti narystės Europos Sąjungoje šio tūkstantmečio pradžioje, tačiau gilūs nesutarimai tarp šalies serbų, kroatų ir musulmonų bendruomenių iki praėjusių metų užkirto kelią Briuselio reikalaujamoms politinėms ir pilietinės visuomenės reformoms.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė esąs laimingas, kad „Bosnija sugrįžo į reformų kelią“.
„Labai svarbu išlaikyti teigiamą pagreitį tęsiant reformų įgyvendinimą“, – pareiškė B. Koendersas pabrėždamas, jog ES atidžiai stebės tai, kas turėtų užimti kelerius metus.
Draganas Čovičius, Bosnijos trišalio prezidiumo vadovas sakė, kad jam „labai malonu turėti galimybę pateikti šį prašymą Bosnijos ir Hercegovinos tautų – kroatų, serbų ir bosnių – vardu“.
Susidurdama su „daugybe iššūkių, kurie laukia šalies ateityje“, Bosnija privalo pataisyti savo ekonomiką ir parodyti, kad ji gali būti patikima ES narė, sakė jis.
Tuo metu ES užsienio reikalų vadovės Federicos Mogherini ir ES plėtros komisaro Johanneso Hahno bendrame pareiškime sakoma, kad dešimto dešimtmečio Jugoslavijos karai „buvo vieni baisiausių Europos istorijos puslapių“.
Pats faktas, kad Bosnija pareiškė norą jungtis prie ES tokiu metu, kai pati Bendrija susiduria su didžiuliais išbandymais, rodo, kaip tai yra svarbu ateičiai, nurodoma jame.
„Šiandien mes minime dar vieną žingsnį, siekiant vieningo ir taikaus žemyno. Mums reikia vienybės iššūkių laikais“, – sakoma pareiškime.
