Seimo Pirmininkė Irena Degutienė užregistravo Seimo narių grupės pateiktą interpeliaciją vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir perdavė ją pačiam ministrui bei Seimo nariams.
Tokią interpeliacijos pateikimo procedūrą nustato Seimo statutas. Interpeliaciją vidaus reikalų ministrui pasirašė 32 Seimo nariai.
Seimo statutas numato, kad Vyriausybės narys, kuriam pateikta interpeliacija, privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
„Teikiame vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui interpeliaciją ir reikalaujame paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą“, - komentuodamas interpeliacijos tekstą sakė Eltai vienas iš interpeliacijos iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Naglis Puteikis.
Interpeliacijos iniciatoriai prašo ministrą nurodyti, kokiais „kitais duomenimis“, išskyrus tyrimo poligrafu išvadas, ministras rėmėsi priimdamas sprendimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui panaikinimo.
Interpeliacijos iniciatoriai prašo ministrą atsakyti, kokiu juridiniu pagrindu remdamasis jis nusprendė vadovautis būtent neigiamos tyrimo poligrafu išvados rezultatais, kokiais argumentais remiantis V. Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne iš karto gavus tyrimo poligrafu išvadas, o tik po tam tikro laiko.
Parlamentarai įžvelgia galimą poligrafo naudojimo pažeidimą. „Prašome ministrą atsakyti, kodėl galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nesant objektyvių duomenų dėl neteisėtos veikos, vidaus reikalų ministras davė sutikimą dėl minėtųjų pareigūnų patikrinimo poligrafu?“ - klausiama interpeliacijos tekste.
Anot N. Puteikio, norima išsiaiškinti, dėl kieno kaltės buvęs FNTT pareigūnas V. Giržadas nei iki teisės dirbti su įslaptinta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos tyrimo poligrafu išvada.
Interpeliacijos iniciatoriai teiraujasi, kodėl FNTT pareigūnams V. Gailiui ir V. Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012 m. vasario 14 d. pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, teigiančias, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“.
R. Palaičio prašoma atsakyti, kodėl ministras FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą viešai kaltino padarius nusikaltimą - melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją, nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesant teismo sprendimo.
Interpeliaciją pasirašę Seimo nariai klausia, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis ministras R. Palaitis viešai atskleidė tyrimo poligrafu V. Gailiaus ir V. Giržado rezultatus.
Jie taip pat prašo ministrą atsakyti, kokia oficialia informacija ar dokumentais remdamasis jis tiek viešoje erdvėje, tiek Seimo Antikorupcijos komisijoje teigė, neva dėl informacijos apie banko „Snoras“ padėtį „nutekinimo“ „išplaukė“ iš Lietuvos milijardas litų.
Seimo Statutas numato, kad nepasitikėjimo procedūrai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus.
