Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimo kalba konferencijoje „Europa 70 metų po Molotovo-Ribentropo pakto“
Gerbiamas Europos Parlamento Pirmininke,
Gerbiami Baltijos šalių kolegos,
Akademinės bendruomenės atstovai ir svečiai,
Džiaugiuosi galėdama atidaryti šią tarptautinę konferenciją, skirtą mūsų bendrai istorinei atminčiai. Man ypač malonu, kad šis renginys vyksta Briuselyje – mieste, tapusiame susivienijusios Europos simboliu.
XX amžiaus Europos istoriją paženklino dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – įsigalėjimas. Šiemet pažymime dvi simbolines datas, ženklinančias Europos suskaldymą ir Europos suvienijimą: tai 70–osios Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo ir 20–tosios Geležinės uždangos atvėrimo metinės.
Esu tikra, kad visų mūsų siekis – bendra Europa, apimanti 27 skirtingas istorines patirtis, ir besiremianti vieninga istorijos samprata. Dėl šios priežasties svarbu turėti ir vieną bendrą požiūrį į totalitarinių režimų nusikaltimus, pamynusius visuotines žmogaus teises ir laisves.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad sovietinė okupacija bei Stalino laikų teroras iš Lietuvos atėmė kas trečią šalies gyventoją. Jei ne karas ir ne okupacija, šiandien Lietuvoje gyventų ne 3,4 mln., bet apie 5 mln. gyventojų – maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Suomijoje ar Danijoje. Mums tai ypač skaudūs faktai, tačiau svarbu suvokti, kad stalinizmo nusikaltimų vertinimas svarbus ne tik Baltijos valstybėms ar Rytų bei Vidurio Europai – esu įsitikinusi, kad adekvatus totalitarinių režimų nusikaltimų ir, svarbiausia, jų sukeltų pasekmių įvertinimas turi tapti bendro europinio identiteto, bendros vertybių sistemos dalimi. Tai istorinis šansas geriau suvokti mūsų pačių istorinį kelią ir Europoje atstatyti teisingumą!
Noriu pasidžiaugti pirmaisiais mūsų visų bendrų pastangų rezultatais: Europos Sąjungos Taryba priėmė itin svarbią deklaraciją, smerkiančią totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus; Europos Komisijos ir Europos Sąjungai pirmininkavusių valstybių dėka įvyko Europos Sąjungos lygmens viešieji klausymai, skirti totalitarizmo temai; Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Tarybos išvadose pabrėžė, kad Europa turi išlaikyti istorinę atmintį, be kurios neįmanomas susitaikymas. Labai džiaugiuosi, kad šiame procese buvo aktyvus ir Europos Parlamentas, paraginęs Europos Sąjungos valstybes nares rugpjūčio 23–iąją paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminties diena. Tikiu, kad artimiausiu metu pavyks įsteigti Europos atminties ir sąžinės platformą, kuri skatintų glaudesnį totalitarinių režimų tyrimų centrų bendradarbiavimą ir gilesnį šio klausimo suvokimą.
Esu įsitikinusi, kad privalome tęsti pradėtus darbus, siekdami išsaugoti istorinę atmintį ir, visų svarbiausia, gilinti visuomenės, ypač jaunosios kartos, žinias ir supratimą apie tai, ką išgyveno didelė dalis mūsų, Europos Sąjungos piliečių. Tik tokiu būdu sustiprinsime tarpusavio supratimą, užkirsime kelią netolerancijai, ekstremizmui bei panašių įvykių pasikartojimui ateityje.
Šio proceso tęstinumo svarbą pabrėžė ir Europos Sąjungos lyderiai. Tai ypač svarbi politinė žinia ir kartu patvirtinimas, kad einame teisingu keliu. Įgyvendinant šį sprendimą, labai svarbu, kad totalitarizmo klausimas būtų įtrauktas ir į šiuo metu rengiamą Stokholmo programą teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Tik taip šiam klausimui galėsime užtikrinti deramą vietą Europos Sąjungos darbotvarkėje.
Norėčiau pabrėžti, kad sovietų ir nacių totalitarizmo įvertinimas anaiptol nėra vien istorinis reikalavimas. Tai mano atsakymas tiems, kurie teigia, kad praeitis esanti vien istorikų reikalas. Praeitis gali būti ir istorikų reikalas, bet teisingumas yra politinis principas, todėl tai – politinių bendruomenių reikalas, taip pat ir visos ES bendras reikalas.
Teisingumo siekianti politinė ir moralinė europiečių Sąjunga privalo remtis universaliais ir antlaikiškais vertybiniais pamatais. Be jų teisingumas vienaip atrodytų pirmadieniais ir kitaip antradieniais - nelygu vertinimo diena ir vertintojo politinė nuotaika. Turime suvokti, kad didžiausia XX a. tironija – sovietų ir nacių totalitarizmas – yra vertintina ne tik istoriškai, bet ir universaliai, antlaikiškai, moralės ir politinės išminties pagrindais.
Gerbiamieji,
Neturėdami bendro požiūrio į politinį teisingumą ir ignoruodami dalies Europos valstybių istoriją negalėsime kalbėti apie tvirtos, darnios ir vieningos politinės – ar juolab moralinės – Sąjungos kūrimą. Tikiu, kad šis renginys bus dar vienas žingsnis bendro požiūrio link ir leis geriau suvokti istorinį kelią nuo Molotovo–Ribentropo pakto iki Berlyno sienos griūties, komunistinės priespaudos istorijai suteikiant deramą vietą Europos atmintyje.
Baigdama norėčiau nuoširdžiai padėkoti Europos Parlamento pirmininkui Ježiui Buzekui už tai, kad maloniai sutiko globoti šį renginį, taip pat Europos Sąjungos „pirmininkei“ Švedijai bei Europos Komisijai už tai, kad palaikė šią Baltijos valstybių iniciatyvą.
Dėkoju už dėmesį ir linkiu turiningų diskusijų!
Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė
