Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, antradienio Seimo plenariniame posėdyje sakydama kalbą Česlovo Milošo gimimo 100–osioms metinėms, pabrėžė, kad jai didelė garbė pradėti minėjimą, skirtą išskirtinei istorinei asmenybei, kurio darbus ir dvasią iki šiol dalijasi poezija ir istorija, kultūra ir viešoji mintis.
„Jo vardą draugiškai dalijasi ir Lietuva su Lenkija, kurių parlamentai šiuos metus paskelbė Česlovo Milošo metais. Garsiojo novelisto metais 2011–uosius paskelbė ir UNESCO, taip dar kartą patvirtindama, kad ši asmenybė – ne tik išskirtinė kurios nors nacionalinės ar Rytų Europos kultūros dalis, bet ir viso pasaulio figūra. Poeto literatūrinis ir publicistinis palikimas – tai visos Europos, viso pasaulio paveldas – universalus, vertingas ir reikalingas visais laikais“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad geriausia poezija ir apskritai menas kartais išreiškiami simboliais, o Lietuvos ir Lenkijos tautų bendrą istoriją ir kultūrą ne kartą įprasmino išskirtinės asmenybės, tokios kaip Adomas Mickevičius, Ježis Gedroycas ir Česlovas Milošas.
„Šio žmogaus 100–ųjų gimimo metinių proga savo žodį tars ir parašys įvairių veiklos sričių specialistai: literatūros istorikai ir tyrinėtojai, politologai ir kultūrologai, lenkų ir lietuvių tautų bei valstybių istorijos tyrėjai. Gal ir ne vienas iš mūsų dar kartą atsiversime talentingai parašytas Česlovo Milošo knygas, dar kartą atrasime gilias ir išmintingas jo įžvalgas“, – sakė parlamento Pirmininkė.
I. Degutienė pažymėjo, kad Č. Milošo kūrybą tyrinės dar ne viena tyrinėtojų karta.
„Česlovas Milošas buvo ne tik talentingas, bet ir labai darbštus žmogus, todėl jo paliktus raštus dar ilgai tyrinės ne viena tyrinėtojų karta. Bet jeigu reikėtų šio Nobelio premijos laureato gausioje kūryboje rasti žodžius, aktualiausius mums šiandien, man tie žodžiai būtų, cituojant vieną Česlovo Milošo knygos pavadinimą, – “Tėvynės ieškojimas„. Todėl, kad poetui visada rūpėjo tėvynė – istorinė ir mitologinė, poetinė ir politinė. Ir visada, gilindamasis į savo tėvynės ir tautos išgyvenimus bei patirtis, Milošas atrasdavo tiesos ir meilės žodžių ir kitoms tautoms, kitoms valstybėms, o pirmiausia – Lietuvai. Visa širdimi išgyventų ir išjaustų žodžių, skirtų dvasinei, mitologinei ir tikrajai žemei, kurią poetas nemeluodamas vadino sava. Žodžių, visada lydimų aukštos vidinės kultūros, minties elegancijos, dvasios aristokratiškumo. Viso to, kas Česlovą Milošą jo bičiuliams leido vadinti paskutiniuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu“, – sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė sakė būtent tokios laikysenos, tokios dialogo kultūros ir tokios dvasios labiausiai pasigendanti šiandien.
„Tačiau ir pats poetas teigė, kad Tėvynės ieškojimas – nelengvas ir ilgas kelias. Tikiu kartu su jumis, kad vis dėlto šis kelias veda į supratimą ir atvirumą, lydimas bendros praeities ir abipusio pasitikėjimo dvasios – Česlovo Milošo dvasios“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Pasak Seimo vadovės, iš Česlovo Milošo kūrybos tikriausiai dar ne kartą atrasime, kad istorija ir tėvynė duoda mums daugiau galimybių suprasti, negu atmesti ir nepasitikėti. Ir šiandien galime tik pasidžiaugti, kad ta pati istorija davė Lenkijai ir Lietuvai tokią asmenybę kaip Česlovas Milošas.
