Prieš pradedant stipriau mokyti lietuvių kalbos tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose galbūt reikėjo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, trečiadienį pareiškė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
„Aišku, šiandien galima galbūt diskutuoti apie tai, kad gal reikėjo ilgesnį pereinamąjį periodą padaryti. Gal ne visi tokie gabūs, gal vienam yra lengviau puikiai išmokti lietuvių kalbą, gal kitam sunkiau. Bet, manau, turint noro ir turint tikslą, kad liksi gyventi ir toliau Lietuvoje, kad iš jos neišvažiuosi, studijuosi Lietuvos universitetuose ar kolegijose, natūralu, kad ir toliau pasiliksi čia dirbti. (...) Juk nuvažiavus mokytis į Didžiąją Britaniją ten irgi niekas tavęs neklausia, kokios tu esi tautybės“, – trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė Seimo vadovė.
Svarstydama, ar nereikia suminkštinti Lietuvos poziciją šiuo klausimu, I. Degutienė siūlė dar kartą problemą aptarti.
„Pirmiausia reikia abipusio geranoriškumo suvokiant situaciją ir įvertinant ir vieną pusę, ir kitą, pirmiausia galvojant ne apie politinius motyvus, o būtent apie moksleivius, vaikus, nesvarbu, kokios yra jie tautybės, galvojant apie jų ateities galimybes studijuoti, įsijungti į darbo rinką ir kiek jiems reikia tos lietuvių kalbos“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos ir Lenkijos santykiai įkaito lenkų kilmės politikams pradėjus kritikuoti naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir 2013 metais ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinėms mažumoms. Naujasis įstatymas sutiktas masiniais lenkiškų mokyklų mokinių streikais, lenkų tautinių mažumų klausimai sekmadienį neplanuoto vizito į Lietuvą privertė atvykti Lenkijos Premjerą Donaldą Tuską.
Protestą dėl esą blogėjančios lenkų padėties Lietuvoje pareiškė ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa (Lech Walesa), antradienį paskelbęs atsisakantis priimti Lietuvos jam skirtą Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.
Nuo šių mokslo metų tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai.
