Vaikščiojimas gerina savijautą Bene kasdien į darbą aštuonis kilometrus pėsčiomis keliaujanti Viktorija Navickaitė tokį keliavimo būdą renkasi dėl to, jog dirba sėdimą darbą: „Reguliariai jaučiu judėjimo stoką, tad ėjimas į darbą pėsčiomis – būdas tą sėdėjimą kompensuoti. Žinoma, vaikščiojimas taip pat padeda palaikyti gerą savijautą ir sveikesnį organizmą”, – sako mergina.
Medikų teigimu, pasivaikščiojimai yra labai naudingi sveikatai – kasdienis ėjimas pėsčiomis į darbą ir atgal padeda ne tik fiziškai sustiprėti, bet ir pagerina nervų sistemos būklę. Be to, vaikščiojimas sumažina riziką susirgti diabetu, treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl sumažėja išeminės širdies ligos pavojus.
Pasak Viktorijos, ėjimas pėsčiomis beveik neturi trūkumų – kur kas lengviau išsibudinti ir palaikyti gerą savijautą. Vaikščiojimas taip pat yra būdas sąlyginai pasportuoti bei atsipalaiduoti, pasidžiaugti gražios dienos pradžia. „Be to – nereikia mokėti už degalus ar viešąjį transportą”, – teigia mergina.
Nors eiti pėsčiomis yra kur kas ilgiau nei važiuoti automobiliu, mergina teigia, jog nespėja nė pajusti, kaip ateina į darbą: „Vaikščiodama pasineriu į apmąstymus, klausau mėgstamos muzikos, kartais stabteliu išgerti kavos ir viso to rezultate nė nepajaučiu, kaip greitai ateinu į kontorą”, – sako Viktorija.
Dviračiu kasdien – po 25 kilometrus
Asmeninis treneris Paulius Anciukevičius kasdien į darbą dviračiu nukeliauja po 25 kilometrus. Pasak jo, važiavimas dviračiu prisideda prie sveikatingumo, kelia nuotaiką bei padeda taupyti pinigus.
Nors važiavimas į darbą dviračiu turiu ganėtinai daug privalumų, vaikino teigimu, minusų taip pat netrūksta: „Bene didžiausias minusas – dviračių takų trūkumas. Kai kurie takai yra neatskirti, nesutvarkyti ir neparuošti jų naudojimui, todėl atsiranda nemažai kliūčių ir pėsčiųjų, nežinančių kaip elgtis ir galinčių patekti į įvykį su dviratininku”, – teigia Paulius.
Sveikatos specialistai dviratį vertina, kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.
Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinami deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką.
Automobiliu – greičiau? Studentė Indrė Vilkuotytė vietoj pasivaikščiojimo ar pasivažinėjimo dviračio į darbą geriau renkasi automobilį, kadangi kasdien jai tenka įveikti 22 kilometrus. „Mieliau rinkčiausi dviratį, tačiau dirbu iki 21-22 valandos, o ir kelias iš darbo į namus nėra patogus – daugiau nei pusę jo reikėtų minti į įkalnę, Narbuto kalną…”, – sako mergina.
Privalumų, anot Indrės, važiavimas automobiliu vis dėlto turi daugiau: „Jei lauke lyja, pučia žvarbus vėjas, ar yra -25 laipsniai šalčiai – mašina neleidžia to pajusti. Be to, jei keliauji ne piko metu, kai kuriuos atstumus su automobiliu galima įveikti kur kas greičiau”, – pasakoja mergina.
Bene didžiausi važiavimo automobiliu minusai – papildomos išlaidos automobilio degalams bei kamščiai: „Jei patenku į kamštį – pavydžiai spoksau pro langą į tuos, kurie sėkmingai mane lenkia pėsčiomis arba dviračiu”, – sako Indrė.
Nors ir atrodo, kad automobiliu atstumą į darbą galima įveikti kur kas greičiau nei pėsčiomis ar dviračiu, piko metu didžioji dalis vairuotojų patenka į kamščius, kuriuose tenka praleisti kelias dešimtis minučių.
