Lengva nekęsti Radtko Mladičiaus – jis ne tik elgiasi, bet ir atrodo kaip galvažudys. Tarp jo žiaurių nusikaltimų – 8 tūkst. beginklių musulmonų išžudymas miške Srebrenicoje. Daugelis šiandien liks patenkinti, sužinoję apie R. Mladičiaus sulaikymą Serbijos mieste Lazareve. Šis Serbijos poelgis yra visuotinai gerbtinas ir netgi gali paspartinti šalies įstojimą į Europos Sąjungą.
Teismas kelia pagrindinius du klausimus: kodėl kaltinamasis negali būti teisiamas Belgrade, o ne Hagoje ir, ar teisinga jį kaltinti genocidu ir nusikaltimais prieš žmoniją? Abu klausimai atskleidžia, kiek dar esame priklausomi nuo Niurnbergo Tribunolo, kai nacistiniai lyderiai buvo teisti tarptautinės teisminės specialistų grupės.
Holokaustas nebuvo svarbiausia svarstytina problema Niurnbergo teismuose. Vis dėlto, sąjungininkai manė, kad nacistinis projektas naikinti visus žmones buvo teisėtas metodas. Genocido problema siejama su etninių, rasinių ir religinių žmonių grupių ketinimu naikinti. Pabrėžiamas žodis ketinti, kaip, pavyzdžiui Mao Zedungas nužudė apie 40 milijonų kinų, bet ar jis ketino sunaikinti juos kaip grupę?
Tikrai ne. Mes žinome, kad Hitleris tikrai ketino sunaikinti kiekvieną žydą, nesvarbu vyrą, moterį ar vaiką. Nepaisant to, Hitlerio planas buvo, jeigu ne unikalus, tai labai neįprastas. Blogiausia, kad gilindamiesi į istoriją, mes dažniausiai išmokstame ne geras, o blogas pamokas.
Tam tikra prasme, žudynės Srebrenicoje buvo Antrojo pasaulinio karo „pamoka“. Suvienytų Nacijų olandų batalionas pažadėjo apsaugoti musulmonus, bet tai tebuvo pažadas, kuris dalinai atspindėjo kaltės jausmą, kuris vis dažniau aplanko olandus. Šiandien viskas būtų kitaip. Šiandien jie veiktų. Deja, olandai atidavė Srebenicą į R. Mladičiaus rankas.
Po Hitlerio ketinimo išžudyti visus žydus, genocidas tapo viena patraukliausių tendencijų kitose šalyse. Bernardas Kouchneris, pamatęs 1970 metų žudynes Nigerijoje, norėjo, kad pasaulio šalys įsikištų į konfliktą, tuo tarpu kiti tai laikė pilietiniu karu ir manė, kad kitų šalių įsikišimas tik pablogins padėtį.
Kai kada toks kišimasis gali išgelbėti gyvybę, bet kariniai veiksmai gali sukelti dar daugiau smurto ir žmonių mirčių. Tai galioja būtent pilietiniam karui, kai pusės nesidalina į aukas ir agresorius, į gėrį ir blogį.
R. Mladičius bus teisiamas dėl genocido, nes tarptautinis teismas bei Jugoslavijos tribunolas nusprendė, kad serbai buvo išnaikinti kaip kadaise žydai. Neturėtume gailėtis R. Mladičiaus, nes jis be abejonės yra kaltas dėl savo žiaurių nusikaltimų. Nors ir sunku bus įrodyti, jis bus teisiamas dėl genocido, bet... R. Mladičius užsiėmė etniniu valymu, kuris, nors ir smerktinas, nėra genocidas.
Ian Buruma yra „Demokratijos ir Žmogaus Teisių“ profesorius, Bardo Kolegijoje. Paskutinė jo knyga: „Prisijaukinti Dievus: Trijų kontinentų religija ir demokratija.“
