Efektyvesnis hibridas
„Hyundai Ioniq“ nuo savo pagrindinio varžovo „Toyota Prius“ skiriasi tuo, jog 1,6 litro benzininis ir elektros motoras yra sujungtas ne su „CVT“ bepakope pavarų dėže, o su tradicine, dvigubos sankabos automatine transmisija, kuri tokiame automobilyje tampa tikra atgaiva. Norint pagreitėti, trumpam išgirstate duslų benzininio variklio garsą iki tol, kol pavarų dėžė perjungia į aukštesnę pavarą.
Nuriedėjus porą šimtų kilometrų, pastebėjau ir dar vieną labai malonų siurprizą. Akumuliatoriuose sukaupta energija naudojama ne tik automobiliui pajudėti ar slenkant 40 - 50 km/val. , bet ir važiuojant 120 km/val. greičiu. Važiuodamas didesniu greičiu pastebėjau, jog retkarčiais benzininis variklis išsijungdavo, o jo vietą užimdavo elektros energija, kuri 1 - 3 kilometrus leisdavo važiuoti nenaudojant benzino. Tokie elektros motoro intarpai atsirasdavo kas 10 - 15 kilometrų, tad teoriškai - tokie jėgainių darbo režimo pasikeitimai leistų sutaupyti ne vieną litrą benzino. Tokių triukų „Toyota Prius“ nemoka.
Pripažinsiu, važiuoti ekonomiškai su automobiliu, kuris ir taip turi būti ekonomiškas nebandžiau. Su „Hyundai Ioniq“ elgiausi taip kaip ir su bet kuriuo kitu automobiliu, kuris turėtų tradicinį benzininį arba dyzelinį motorą. Taip galima suprasti koks bus tikrasis kuro sąnaudų rodiklis, kurį sugebės pasiekti net ir sunkiausią dešinę koją turintis vairuotojas.
Važiuojant įvairiais režimais, mieste, užmiestyje ir greitkelyje, vidutinių kuro sąnaudų vidurkis siekė 5,1 litro benzino. Panašų rezultatą be didelio vargu būtų galima pasiekti su panašaus galingumo dyzeliniu varikliu, tačiau „Hyundai Ioniq“ turi vieną pranašumą - mažesnius eksploatacijos kaštus. Atsižvelgiant į šiuolaikinių dyzelinių variklių kompleksiškumą, „Ioniq“ automobilyje esanti hibridinė jėgainė gali tapti puikia alternatyva ilgas distancijas važinėjantiems automanams. Be to, kaip ir bet kuris kitas automobilis, sugebantis vartoti benziną, jis neturi sudėtingų išmetimo sistemų, labai brangių dviejų masių smagračių, kurui itin jautrių purkštukų ir „Adblue“ skysčio talpų, kurias nuolatos reikia pildyti.
Saugus ir nuspėjamas
Tokio tipo automobiliai niekada nepretenduos į geriausiai valdomo automobilio titulą. Kitaip negu kai kurie panašaus dydžio automobiliai, kurių reklamose labai dažnai girdime sąsajas su sportiškumu ar dinamiškumu, „Hyundai“ hibridas net nebando lįsti į erdvę, kurioje jam nukąstų galvą.
Automobilio pakaba buvo sukonfigūruota taip, jog galėtų nuskausminti visas jūsų klaidas nepamačius gilesnės duobės ar ne itin malonaus kelio sujungimo. „Hyundai Ioniq“ pakabai tai daryti sekasi geriau negu gerai - galbūt net per gerai, tačiau vairo jautrumas ar informatyvumas nėra nei patenkinamas, nei pateisinamas. Atsižvelgiant į automobilio paskirtį, būtų kvaila skųstis vairo stiprintuvo darbu, nes potencialiems „Ioniq“ pirkėjams labiausiai rūpės, jog jo pagalba galėtų pakeisti automobilio važiavimo kryptį. Tą jis ir daro - uždarome skyrių.
Kaip ir daugelis šiuolaikinių vairo stiprintuvo sistemų, korėjietiškame hibride sumontuota sistema turėtų veikti dviem režimais. Važiuojant lėtai ar stovint vietoje, vairas sukinėjasi labai lengvai - puiku! Tai palengvina manevravimą ankštose erdvėse. Padidinus greitį, vairas pasunkėja ir nebūna toks jautrus į elementarią korekciją, tačiau net ir pasikeitę sistemos veikimo parametrai nėra labai geri. Man asmeniškai, vairas yra per lengvas ir nepaklusnus. Tad kaip ir minėjau anksčiau - automobilis orientuotas į kitokį vairavimo malonumą - ekonomišką ir atpalaiduojantį.
„Toyota“ labai dažnai įvardijama kaip automobilių su hibridinėmis jėgainėmis specialistė. Šis teiginys nėra iš piršto laužtas, nes naujos kartos „Toyota Prius“, nepaisant akis draskančio eksterjero dizaino, yra išbaigtas ir savo paskirtį puikiai atliekantis automobilis. Tuo tarpu „Hyundai“ bandymas žengti į hibridinių automobilių segmentą yra ne tik sveikintinas, bet ir pagirtinas. „Hyundai“ inžinieriai padarė tai, ko nori didžioji dalis vairuotojų, ieškančių ekonomiškos transporto priemonės. Jie efektyviai ir ekonomiškai veikiančią hibridinę jėgainę apvilko įprasto automobilio rūbais. Be anksčiau minėtos jėgainės, jis niekuo nesiskiria nuo tradicinio hečbeko. Būtent tai ir yra šio automobilio stiprybė, nes jis visam pasauliui plačia gerkle nerėkia, jog „aš esu ekonomiškas ir tausoju gamtą ir pusryčiams valgau arbatžolę“ - niekam tai neįdomu.
PRIVALUMAI
- Sklandžiai veikianti hibridinė jėgainė
- Taupus tiek mieste, tiek užmiestyje
- Erdvus interjeras
- Maži eksploatacijos kaštai
- Tylus ir komfortiškas
- Gausi bazinė įranga
- Konkurencinga kaina
TRŪKUMAI
- Informacijos ir pramogų sistema veikia sklandžiai, tačiau jos valdymas yra painus
- Vairas šiame automobilyje skirtas tik esminėms funkcijoms atlikti, jokios papildomos informacijos vairuotojui jis nesuteikia
- Prastas galinis matomumas
„Toyota Prius“ : Du žingsniai į priekį, vienas žingsnis atgal
GALERIJA
