Homofobijos pinklėse: kai Džiuljeta yra vyras, o Romeo – moteris

Gė­jai ir les­bie­tės – te­bė­ra mū­sų vi­suo­me­nės fo­bi­ja. Mes vai­di­na­me to­le­ran­tiš­kus, ta­čiau pa­kan­tu­mas ho­mo­sek­sua­lams bai­gia­si vi­siš­ku at­si­ri­bo­ji­mu. Už­mirš­ta­me, kad jie ne iš dan­gaus nu­kri­to, o kaž­kur gi­mė, au­go, gy­ve­na.

Pas­lap­tis

Sau­lius (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.) – tvar­kin­gas gra­žios šei­mos vy­ras, ku­ris daž­nai pa­skęs­ta sa­vo pa­sau­ly­je. Kai gy­ve­ni­mas tam­pa vi­sai ne­pa­ke­lia­mas, iš­ge­ria ne­pa­ma­tuo­tą kie­kį alaus. Ta­da ei­na iš­si­kal­bė­ti pas ge­riau­sią drau­gą.

Kas jį kan­ki­na, juk na­muo­se – gra­žuo­lė ir vi­sus kam­pus laikan­ti žmo­na. Rū­pes­tin­ga ir ne­nus­tygs­tan­ti vie­to­je. Vis ką nors su­gal­vo­ja šei­mos gy­ve­ni­mui paį­vai­rin­ti. Tik­ra bend­ra­vi­mo ma­nia­kė. Na­muo­se vi­sa­da daug ma­lo­nių sve­čių.

Po kie­mą bė­gio­ja trys nuo­sta­būs vai­kai. Jie tik­rai Sau­liaus. Jis tuo net nea­be­jo­ja. Vi­si svei­ki ir iš­ra­din­gi. Kas­dien tė­tį pra­links­mi­na staig­me­no­mis, džiu­gi­na ap­ka­bi­ni­mais ar­ba er­zi­na kap­ri­zais.

Ro­dos, idea­li kas­die­ny­bė ir ma­lo­ni ru­ti­na. Ta­čiau Sau­lius daž­nai sle­pia net nuo sa­vęs – jį trau­kia vy­rai. Tiks­liau – konk­re­tus vy­ras.

Sau­lius įsi­my­lė­jo jį ir pa­ts tuo ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti. Ty­čia vaikš­čio­jo pas pa­žįs­ta­mus gė­jus – tik­ri­no sa­ve, ar jo po­trau­kis bus toks pat, kaip ir vi­siems vy­rams. De­ja, su­pra­to, kad jo mei­lė gra­ži kaip Ro­meo ir Džiul­je­tos. Tik Džiul­je­ta ir­gi vy­ras.

Iki tol Sau­lius apie sa­ve ži­no­jo tik tiek, kad jam kaž­ko trūks­ta. Jis nea­be­jin­gas vy­riš­kam gro­žiui ir ža­ve­siui, ta­čiau nie­ka­da ne­bu­vo „iš­kly­dęs iš ke­lio“. Kū­nu jis vi­są gy­ve­ni­mą iš­ti­ki­mas sa­vo mo­te­riai, ta­čiau min­ti­mis – jau ne.

Jis be­vil­tiš­kai įsi­my­lė­jęs, nes jį trau­kian­tis žmo­gus – tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos vy­ras. Apie ho­mo­sek­sua­lius san­ty­kius net ne­gal­vo­ja.

Su žmo­na apie tai at­sar­giai kal­bė­jo dar prieš ves­tu­ves. Sup­ra­to, kad mo­te­ris dar ga­lė­tų at­leis­ti neiš­ti­ki­my­bę su mo­te­ri­mi, ta­čiau su vy­ru – nie­ka­da. Nuo tos die­nos Sau­lius sa­ve įti­ki­no lai­ky­tis tra­di­ci­nės šei­mos. Ta­čiau kaip jaus­mus su­de­rin­ti su lo­gi­ka?

Sa­vęs paieš­kos

Ka­rin­ga ir drą­si paaug­lė sa­vo pa­žįs­ta­miems pa­reiš­kė esan­ti les­bie­tė. Ji pa­skel­bė net tu­rin­ti drau­gę. Bend­rak­la­sėms ro­dė jos nuo­trau­ką, pra­šy­da­ma įver­tin­ti jos sko­nį ir pa­si­rin­ki­mą. Vi­soms pa­si­da­rė smal­su, kaip ji su­pra­to esan­ti „to­kia“.

Mer­gi­na in­ter­ne­te žiū­rė­jo ero­ti­nio po­bū­džio ja­po­niš­kus fil­mu­kus. Vė­liau – tik­rus fil­muo­tus vaiz­dus. Pas­te­bė­jo, kad mer­gi­nų gla­mo­nės ją jau­di­na, o vy­ro ir mo­ters pri­si­lie­ti­mai – ne.

Vė­liau paaiš­kė­jo, kad ją trau­kia ir vai­ki­nai, ta­čiau jiems jau­čia pa­nie­ką. To­liau bu­vo per­mai­nin­gi mė­ne­siai. Sa­vai­tę jai pa­tin­ka vai­ki­nai. O ki­tą – jau mer­gi­nos. Mer­gi­na pra­dė­jo ma­ny­ti, kad ji bi­sek­sua­li, kad trau­kia abi ly­tys.

Pa­sau­ly­je sek­sua­lu­mą ti­rian­tys moks­li­nin­kai – tar­si paaug­liai, sa­vo nuo­mo­nę kei­čia ko­ne kas de­šimt­me­tį. Il­gą lai­ką bu­vo ma­no­ma, kad ho­mo­sek­sua­lu­mas yra iš­kry­pi­mas, se­no­vės Grai­ki­jo­je bu­vo nor­ma­lu vy­rui tu­rė­ti žmo­ną ir jau­nuo­lį.

Kai ku­rio­se se­no­vės pa­pro­čiais gy­ve­nan­čio­se gen­ty­se iki šiol ber­niu­kai ini­ci­juo­ja­mi į vy­rus ho­mo­sek­sua­liu ly­ti­niu ak­tu. Iki tol jie bū­na tar­si be­ly­čiai, o po ini­cia­ci­jos tam­pa vy­rais.

Daug žmo­nių eu­ro­pie­tiš­ko­je kul­tū­ro­je sun­kiai nu­sa­ko sa­vo ly­ti­nę orien­ta­ci­ją. Mo­te­riš­ką strip­ti­zą šo­kan­tis vy­ras sa­ve va­di­na nor­ma­liu vai­ki­nu. Au­ga­lo­tas vy­ras pri­si­sta­to bi­sek­sua­liu ir dar pa­sy­viu. Kar­tais mo­te­ris sa­ko tu­rin­ti vy­ro sie­lą.

Iš­moks­ta­ma ar gims­ta­ma?

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, jog pa­gal Zig­mun­do Froi­do teo­ri­ją, vi­si vai­kai gims­ta bi­sek­sua­liais, o vė­liau vi­suo­me­nė su­for­muo­ja jų sek­sua­lu­mą.

Arūnas Norkus (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Jono Tamulio)

Sau­liaus at­ve­ju, spe­cia­lis­tas pa­tar­tų jam iš­ban­dy­ti vi­lio­jan­čius san­ty­kius: „Be­veik ga­ran­tuo­ju, kad ne­pa­tiks, ir mes tai iš gal­vos. Jo sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja jau su­si­for­ma­vo. Pa­si­rin­ko gy­ven­ti su mo­te­ri­mi“.

Psi­cho­lo­gas pa­tei­kia tik moks­li­nius fak­tus, pa­gal ku­riuos ga­li­ma šį tą pa­sa­ky­ti. Ge­ne­tiš­kai ho­mo­sek­sua­liais gims­ta tik 0,1 pro­cen­to žmo­nių, o suau­gu­sių­jų vi­suo­me­nė­je to­kių – be­veik de­šim­ta­da­lis.

Vai­kui iki tre­jų me­tų yra la­bai svar­bus mo­ti­nos el­ge­sys. Jei ji la­bai griež­ta ir bau­džian­ti, ber­niu­kui ga­li su­si­for­muo­ti ne­pa­lan­ku­mas mo­te­rims, o tuo pa­čiu – pa­lan­ku­mas vy­rams. Taip griež­tai au­gin­tos mer­gai­tės, ga­li­ma sa­ky­ti, paaug­lys­tė­je pra­dės ieš­ko­ti ki­to­kios ma­mos.

A. Nor­kaus ži­nio­mis, paaug­liai Ame­ri­ko­je daž­nai ban­do drau­gau­ti su abie­jų ly­čių at­sto­vais, o vė­liau – pa­si­ren­ka. Tai reiš­kia, kad sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja ga­li bū­ti nu­lem­ta ir paaug­lys­tė­je.

Eu­ro­pie­tiš­kuo­se vai­kų dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se ska­ti­na­mas ly­ti­nis švie­ti­mas, ku­ria­me vai­kams de­monst­ruo­ja­mos ho­mo­sek­sua­lios šei­mos. Psi­cho­lo­go nuo­mo­ne, taip elg­tis ne­de­rė­tų. Anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je vai­kui už­ten­ka na­tū­ra­laus šei­mos pa­vyz­džio. Pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja jį tie­siog su­trik­dy­tų.

„Vai­kas mo­ko­si – tė­tis yra vy­riš­kas, o ma­ma – mo­te­riš­ka. Tė­tis ap­ka­bi­na ir pa­bu­čiuo­ja ma­mą. Vai­kams la­bai sun­ku sa­ve iden­ti­fi­kuo­ti, kai gy­ve­na tik su ma­ma. Ne­duok Die­ve, dar ir su mo­čiu­te ar ko­kia ki­ta mo­te­ri­mi“, – tvir­ti­na psi­cho­lo­gas.

Bi­sek­sua­lu­mas ma­din­gas

Psi­cho­lo­go pa­tir­tis by­lo­ja, kad 14–16 me­tų paaug­liai vai­ki­nai daž­nai iš­sa­ko, kad no­rė­tų kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti su tė­vu ką nors veik­da­mi. O pa­grin­di­nė prie­žas­tis – no­ras iš­mok­ti tei­sin­gai elg­tis su mer­gi­no­mis. Kaip ją už­kal­bin­ti? Ar paim­ti ją už ran­kos? Ne­ga­vęs tin­ka­mos pa­gal­bos ar neišd­rį­sęs pa­ts už­kal­bin­ti mer­gi­nos, vai­ki­nas ga­li su­gal­vo­ti „iš­ban­dy­ti“ sa­ve su ki­tu vai­ki­nu.

Daž­nai paaug­lės įsi­my­li vy­res­nes mo­te­ris, ta­čiau tai dar ne­reiš­kia, kad jos jau ho­mo­sek­sua­lios. Paaug­liams vai­ki­nams ana­lo­giš­kų si­tua­ci­jų pa­si­tai­ko ne­daž­nai, ta­čiau juos į ho­mo­sek­sua­lu­mą ga­li pa­stū­mė­ti sek­sua­li­nė prie­var­ta.

Iden­ti­te­tas – kai žmo­gus at­sa­ko į klau­si­mą, kas aš? Bi­sek­sua­lais sa­ve va­di­nan­tys as­me­nys paaug­lys­tė­je sau neat­sa­kė į šį klau­si­mą.

„Da­bar bi­sek­sua­lu­mas yra ma­din­gas. Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­su­si­for­ma­vęs ly­ti­nis iden­ti­te­tas“, – tei­gia A. Nor­kus. Jo nuo­mo­ne, bi­sek­sua­lu­mas suau­gu­sių­jų tar­pe dau­ge­liu at­ve­jų yra tik no­ras bū­ti ma­din­gu, po­pu­lia­riu ir iš­skir­ti­niu.

Ar ga­li­ma iš iš­vaiz­dos at­pa­žin­ti ho­mo­sek­sua­lą? Psi­cho­lo­gas siū­ly­tų ne­si­steng­ti to da­ry­ti ar priim­ti už gry­ną pi­ni­gą. Bal­sas ar jo ma­nie­ra ga­li bū­ti įvai­ri. Ju­de­sių plas­tiš­ku­mas – iš­mok­tas. Šo­kė­jas, nors ir tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos, ju­dės plas­tiš­kai.

„Kar­tą au­di­to­ri­jo­je pa­ste­bė­jau vy­rą, ku­ris la­bai kri­ti­kuo­da­vo pra­ne­šė­jas mo­te­ris, o su vy­rais steng­da­vo­si už­megz­ti įdo­mius po­kal­bius. Jis sa­vo el­ge­siu iš­si­da­vė, jog yra gė­jus ir tai da­rė ne­są­mo­nin­gai“, – sa­ko A. Nor­kus.

Alvydas JANUŠEVIČIUS