Įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymo tikslais yra viena seniausių ir natūraliausių kasdienės terapijos formų. Ja siekiama padėti susirgusiam kūnui pačiam įveikti ligas.
Sveikata, ateinanti per vandenį
Dabar visiems įprastu tapusio termino SPA autorius, pagal vieną versiją, – Romos imperatorius Neronas, kuris savo šūkiu „Sanitas per aqua“ (SPA), reiškiančiu „sveikata per vandenį“, skatino žmones tikėti gydomosiomis vandens savybėmis ir neatpažįstamo pasikeitimo jėga. Kiti įsitikinę, kad šis terminas kilo nuo Belgijos miestelio Spa. Jį taip išgarsino gydomieji šaltiniai, kad jo vardu vadinamos vietos, skirtos grąžinti gyvybines jėgas ir pasilepinti. Bet kuriuo atveju vandens terapija ir ritualai, augalinės medžiagos gydymo tikslais buvo pradėti naudoti jau seniai, o antikos laikais susiformavęs sveikatos ir kūno grožio kultas davė pradžią SPA pramonei.
Pasak daugelį metų šia sritimi besidominčios žurnalistės Anitros Brown, naujaisiais amžiais kunigas ir natūropatas Sebastianas Kneipas (1821–1897) sukūrė holistinį gydymo modelį, kuris iki šiol sėkmingai naudojamas kaip prevencinės ir natūralios medicinos gydymo metodas. Kaip aiškino bendrosios praktikos gydytojas Šarūnas MAČINSKAS, holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, psichinė ir dvasinė būklės yra susijusios. Taigi pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti, atsižvelgiant į fizinius, psichinius ir socialinius aspektus. Pagal S.Kneipo teoriją, vanduo daro stebuklus, organizmą sustiprina įvairios vaistažolės, ištvermę ugdantis fizinis aktyvumas būtinas žmogaus kūnui, maistas yra vaistas, harmoninga turi būti tiek žmogaus veikla, tiek jo mintys, tiek jo aplinka, tik tada mes pasveiksime ir būsime atsparūs ligoms.
Dabar S.Kneipas laikomas ir gydomosios vandens terapijos – hidroterapijos – kūrėju ir pradininku. Vandens procedūros tinka visiems, jos skiriamos atsižvelgiant į paciento ligą, amžių, šilumos toleravimą. Sveikiems tai – puikus organizmo grūdinimas.
Nesvarumo būsena
Turbūt pastebėjote, kad vandenyje pakelti akmenį ar kitą daiktą daug lengviau negu ore. Vandenyje žmogaus kūną taip pat veikia sunkio jėga, nukreipta žemyn, ir keliamoji Archimedo jėga, nukreipta aukštyn. Tad žmogus sveria dešimtadalį savo svorio ir jaučiasi dalinio nesvarumo būklėje, gali plūduriuoti. Todėl mažiau apkraunami sąnariai, raumenys, mažėja skausmas, tampa lengviau judinti skaudančią ar sveiką kūno dalį. Būtent dėl to vandenyje lengviau atlikti įvairius judesio terapijos – kineziterapijos – pratimus, mankštą. Atliekama vandenyje ji yra du kartus veiksmingesnės nei sausumoje.
Mankšta vandenyje ne tik gydo, bet ir treniruoja visą kūną, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, grūdina ir pakelia nuotaiką. Tokia terapija ypač rekomenduojama antsvorio ir stuburo problemų turintiems pacientams, nėščioms moterims. Kaip teigė Kauno Dainavos poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresnioji ordinatorė Nerija Petrulaitienė, šis gydymo būdas yra saugus, netraumuojantis, nes pratimus atliekančiam žmogui naudingas ir šilto vandens poveikis. Taip atpalaiduojami raumenys , sąnarius galima lengviau grąžinti į jų fiziologinę padėtį. Be to, visada šalia yra prižiūrintis specialistas.
Pasak gyd. reabilitologės Jolantos Kanonenkaitės, vandens slėgis ne tik sumažina sąnarių ir raumenų svorį, bet ir sukuria masažo efektą, padedantį atsipalaiduoti. „Masažas vandens srovėmis slopina nervų galūnių dirglumą ir padeda žaizdoms gražiau užgyti, neleidžia formuotis keloidiniams randams. Toks masažas ir nesvarumo būsena atpalaiduoja įtemptus raumenis, suaktyvina endorfinų – natūralių skausmą malšinančių hormonų –veiklą“, – aiškino specialistė.
Šilta, šalta... sveika
Vandens temperatūra – svarbus hidroterapijos veiksnys. Karštas vanduo padidina kūno temperatūrą ir plečia kraujagysles, todėl suaktyvėja kraujotaka ir pagreitėja gijimo procesai. „Tačiau karštos (per 40 °C) vonios gydymui taikomos tik prižiūrint specialistui. Jos gali padėti sutrikus medžiagų apykaitai, sergant radikulitu, sąnarių ligomis, esant raumenų skausmams“, – sakė gyd. J.Kanonenkaitė. Tokios vonios draudžiamos, jei žmogus serga hipertonija, stenokardija, ateroskleroze, tuberkulioze, diabetu, yra patyręs miokardo infarktą, išsekęs. Į karštą vandenį negalima lipti tik ką pasportavus ar įkaitinus raumenis, tokios procedūros netinka nėščioms moterims..
Šiltas (35–36 °C) vanduo padeda, kai kamuoja nemiga, neurastenija, isterija, sergant niežulį sukeliančiomis odos ligomis. Šios vonios palankiai veikia kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, endokrininę ir nervų sistemas, pagerina prakaito ir riebalinių liaukų funkcijas. Vėsios vonios (18,5–27,5 °C) rekomenduojamos pablogėjus apetitui, sergant neuroze, depresija. Šaltas vanduo (12–18 °C) didina organizmo atsparumą, veikia tonizuojamai, stabdo organizmo senėjimo procesus, šalina nuovargį. „Kad organizmas nepatirtų šoko, prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: pradedama nuo šiltos vonios (32–34 °C), vėliau pamažu leidžiamas vis šaltesnis vanduo, kol jo temperatūra nukrinta iki 12 °C. Šaltoje vonioje reiktų gulėti ne ilgiau kaip 2–3 minutes“, – perspėjo pašnekovė. Kontrastinės šilto ir šalto vandens vonios ne tik grūdina organizmą, bet ir atpalaiduoja raumenis, atveria odos poras, pagreitina kraujotaką, medžiagų apykaitą, pagerina deguonies pasisavinimą, padeda gydyti periferinių kraujagyslių ligas.
Plaukimas stiprina ir gydo
Mokantys ir mėgstantys plaukti gydomąjį vandens poveikį gali pajusti ir nesilankydami SPA ar reabilitacijos centruose. Pasak visuomenės sveikatos gydytojo biomediko Andriaus Kavecko, plaukimas yra vienas iš užsiėmimų, labiausiai veikiančių viso organizmo raumenų veiklą ir gebančiu jį atpalaiduoti. „Plaukiant stuburas nepatiria fizinio apkrovimo, todėl yra atpalaiduojamas. Atliekant judesius horizontalioje padėtyje raumenys dirba, tačiau slanksteliai negniuždomi, nes plaukiojant slanksteliams ir tarpslanksteliniams diskams neįmanoma sukurti per didelio krūvio. Kitas svarbus dalykas – plaukiant kūno laikysena būna taisyklinga“, – teigė medikas.
Jei dažnai plaukiosite, sustiprinsite visus raumenis, kvėpavimo organus, padidės jūsų plaučių gyvybinė talpa. Sistemingas plaukiojimas (bent 2–3 kartus per savaitę po 45 minutes) ugdo ištvermę, taisyklingą laikyseną, tobulina judesių koordinaciją, mažina nervinę įtampą, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, grūdina visą organizmą. Pasak gyd. reabilitologės J.Kanonenkaitės, plaukimu gali būti šalinami kaulų ir sąnarių traumų bei ligų padariniai, gydoma neurozė, nutukimas, kai kurios vidaus organų ligos. Plaukimo pratybos draudžiamos, sergant ūminėmis vidaus organų ligomis ar paūmėjus lėtinėms ligoms, sergant epilepsija, psichikos ligomis, šlapimo ar išmatų nelaikymu, jei yra atvirų žaizdų, trofinių opų, grybelinių ligų, iškart po operacijų.
Jei negalite plaukioti, pabraidykite. Doc. dr. Juozas Vasiliauskas, knygos „Gamtos vaistinė“ autorius, pabrėžė, kad ne tik plaukimas, bet ir braidymas šaltame vandenyje iki blauzdų gerai veikia sutrikus veninei kraujotakai.
Maudymosi vonioje taisyklės:
Prieš maudantis vonioje, pirmiausia būtina nuprausti visą odos paviršių po dušu. Daugelis klysta, nes iš pradžių mėgaujasi vonios malonumu, o po to muilinasi. Reikia elgtis priešingai: pirmiausia kūną nuprausti, o paskui jį stiprinti.
Žolių ar aromatine vonia mėgautis reikėtų 2–3 kartus per savaitę. Be to, įvairias žoles ar aromatinius aliejus patartina išbandyti: ant vidinės riešo pusės užlašinti pasirinkto žolių ar aliejų mišinio ir, jei per dvi valandas jokia alerginė reakcija nepasireiškia, vadinasi, galima pasilepinti vonia su šiuo komponentu.
Gulint vonioje galva, kaklas ir krūtinės ląsta širdies plote turi būti virš vandens.
Bet kokios vonios nerekomenduojama karščiuojantiems ligoniams, o karštos vonios draudžiamos širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms,
Negalima gultis į vonią, jei oda yra išberta ar yra pūliuojančių žaizdų.
Jei vandens temperatūra vonioje labai skiriasi nuo kambario temperatūros, nepatartina į vandenį lįsti iš karto, reikia pratintis prie vandens pamažu.
Maudantis patariama išsitrinkti kempine.
Prieš išlipant reikia nusiprausti muilą po dušu ir greitai sausai nusišluostyti rankšluosčiu.
Po karštos vonios nors keturiasdešimčiai minučių reikėtų atsigulti į lovą.
A. Geibūnienė
