Danielis Ellsbergas nemažai supranta apie herojus. Na ir nemažai amerikiečių jį patį laikos herojumi. Kai jis dirbo svarbiame strateginiame centre, susietame su Jungtinių Valstijų kariuomenė, Ellsbergas nufotogrofavo vadinamuosius Pentagono popierius, 7 tūkstančius slaptos analizės ir dokumentų puslapių, kurie atskleidė, kad amerikiečių politikai puikiai žinojo, kokia beviltiška buvo situacija Vietname. Kai New York Times paviešino šiuos slaptus dokumentus 1971 metais, tai atvėrė akis amerikiečiams, kurie sužinojo visą nesėkmingo karo tiesą.
Tačiau kai Ellsbergas, dabar 80-metis pražilęs, tačiau vis dar energingas vyras, kalba apie herojus, jie nebegalvoja apie praeitį. Šiandien jis sako, kad Bradley Manningas, tariamas slaptųjų dokumentų apie JAV kariuomenės pareigūnus šaltinis, yra herojus be išlygų. Yra tiek daug dalykų, kuriuos paviešino Manningas, teigia Ellsbergas. Ar galėjo materializuotis Arabų pavasaris be šių WikiLeaks pranešimų apie arabų monarchų korupciją? Ir ar kas nors kalbėtų apie karo nusikaltimus, padarytus amerikiečių karių Irake, be paviešintų dokumentų apie įkalintųjų kankinimus?
Ellsbergas yra įsitikinęs, kad Manningas, kuris buvo 22 metų tuo metu, kai paviešino dokumentus, kaip ir jis pats, kūrė istoriją. Ir, kaip ir Ellsbergo atveju, galingieji dabar siekia nubausti Manningą už tai, ką jis padarė. Buvęs Jav prezidentas Richardas Nixonas kažkada grasino Ellsbergą uždaryti į kalėjimą. Tačiau aukščiausieji šalies teismai nusprendė, kad tiesas buvo svarbesnė už vyriausybės paslaptis, ir Ellsbergas nubaustas nebuvo. Žmogus, kuris paviešino vyriausybės paslaptis apie Vietnamą, tapo demaskuotojo prototipu.
Gresia gyvenimas kalėjime
Nuo šio penktadienio Ellsbergas planuoja padaryti viską, kad užtikrintų, jog Manningas taip pat išliktų nenubaustas. Būtent penktadienį prasideda viešas karinis teismas Fort Meade, karinėje bazėje netoli Vašingtono. Prokurorai pareiškė Manningui 34 kaltinimus, rimčiausias iš kurių yra pagalba priešui.
Jei jis bus pripažintas kaltu dėl šimtų tūkstančių paviešintų dokumentų iš karinių kompiuterių Irake, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Svarbiausieji dokumentai, JAV diplomatiniai susirašinėjimai, buvo publikuoti praeitą rudenį WikiLeaks puslapyje, o taip pat ir eilėje žiniasklaidos priemonių, tarp kurių yra Spiegel. Kol kas nėra aišku kiek gali trukti teismas.
Manningo gynyba yra taip pat puikiai pasiruošusi teismui. Davidas Coombsas, Manningo advokatas, iškvietė liudininkus, tarp kurių JAV prezidentas Barackas Obama, valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Danielis Ellsbergas. Šimtai žurnalistų ir tūkstančiai protestuotojų iš viso pasaulio turėtų pasirodyti kariniame teisme, kur paaiškės, ar Manningas yra herojus, ar neatsakingas programišius.
Kaltintojams byla atrodo pakankamai aiški. Ji siekia pavaizduoti Manningą kaip menką kompiuterinį vagišių, siekiantį dėmesio ir norintį sukompromituoti visą JAV diplomatinę bendruomenę. Kad užtikrintų savo tiesą, kaltintojai parodys filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Manningas susitinka su programišiais Bostone, o taip pat pokalbių svetainių išklotines, kuriose jis naudojo prisijungimo vardą Bradass87 ir yra parašęs: Hillary Clinton ir keli tūkstančiai diplomatų visame pasaulyje gaus širdies smūgį.
Realių nuostolių nėra
Advokatas Coombsas, buvęs karininkas, sunkiai galės paneigti, kad Manningas iš tiesų buvo Bradass87. Tačiau, pasak jo, tai, ką rašė Bradass87 labiau būdinga demaskuotojui, o ne programišiui, siekiančiam naikinti. Manningas taip pat rašė, kad jis tikisi, jog jo pastangos paskatins pasaulinio masto diskusiją, debatus ir reformas.
Jei tai nepadės, Coombsas bandys įrodyti, kad WikiLeaks paskelbta informacija padarė nedaug nuostolių JAV, o ir patys amerikiečių pareigūnai turi dėl slaptos informacijos nutekėjimo kaltinti tik save.
Coombsas kaip žymius liudininkus pasirinko neblogą variantą: Baltuosius Rūmus. Advokatas tikina, kad aukštas Baltųjų Rūmų pareigūnas kartu su savo komanda krupščiai peržvelgė nutekintus slaptuosius dokumentus. Jų išvada buvo labai konkreti: dokumentų paviešinimas nepadarė jokios realios žalos nacionaliniam saugumui.
Jei Manningo gynybos komanda sugebės įtikinti teismą, kad šis paviešintų minėtąjį Baltųjų Rūmų dokumentą, tai leistų mažiausiai sušvelninti kaltinimus ir panaikinti svarbiausią iš jų – pagalbos priešui. Būtent dėl to Coombsas nori, kad valstybės sekretorė Clinton dalyvautų teisme ir pateiktų savo nuomonę, ar po dokumentų publikacijos JAV diplomatijai tapo sunkiau dirbti. Tiesa, vyriausybė atmetė prašymą dėl Clinton ir Obamos dalyvavimo teisme.
Kontrolės mechanizmų klaida
Coombsas teigia, kad JAV kariuomenė apskritai galėjo įvykdyti šio incidento prevenciją. Manningas, kuris buvo savo kolegų patyčios objektas dėl savo homoseksualumo, jau anksčiau buvo patraukęs dėmesį savo keistu elgesiu. Todėl jis niekada neturėjo būti išsiųstas į Bagdadą karinės žvalgybos darbui. Pasak Coombso, psichologas paliudys, kad jis yra pateikęs išvadą, jog Manningas yra „rizika sau ir kitiems“ ir kad Manningas negali būti šalia užtaisytų ginklų.
Tačiau tai neišgasdino kariuomenės pareigūnų. Negalima būti šalia ginklų, tačiau galima šalia slaptų dokumentų. JAV kariuomenė jau netiesiogiai pripažino, kad kontrolės mechanizmai žlugo, kai skyrė disciplinos bausmes 15 pareigūnų, kurie ignoravo keistą Manningo elgesį.
Vis dėlto JAV teisės ekspertai mano, kad verdiktas Manningui yra iš esmės aiškus, nes įrodymai, kad šis išdavė valstybę yra itin aiškūs. Ir nesvarbu, kad gali būti įrodyta, kad Manningo viršininkai padarė klaidų, netgi nesvarbu kokie buvo jo motyvai – ilga įkalinimo bausmė yra labai reali.
„Jis pažeidė įstatymą“, – teigė prezidentas Obama. Advokatas Coombsas kritikuoja šį Obamos pasisakymą kaip bandymą įtakoti teismo sprendimą: „Dabar aš neįsivaizduoju teisėjo, kuris norėtų rizikuoti savo ateitimi, pasipriešindamas aukštesnio pareigūno nuomonei, ypač kai tai yra prezidentas, kuris tuo pačiu yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tai yra ir jo viršininkas“.
Obama taip pat teigė, kad Manningas negali likti nenubaustas kaip Ellsbergas, žmogus paviešinęs Pentagono dokumentus, nes šie atvejai yra visiškai skirtingi. Tačiau Ellsbergas niekaip nesutinka su tokia nuomone. Jis pritaria, kad Manningas paviešino slaptus dokumentus, tačiau teigia, kad ir jis padarė lygiai tą patį.
