„Tai buvo antrasis mūsų apsilankymas Amerikoje. Kaip ir prieš metus, taip ir šiais metais vykome su studentų mainų programa, kada turėjome galimybę padirbėti, o vėliau ir pakeliauti. Praėjusią vasarą aplankėme taip visų pamėgtą JAV vakarinę pakrantę: Las Vegasą, San Fransiską, Los Andželą, San Diegą, vasara išties buvo nepakartojama.
Keliaujant į Ameriką antrą kartą mąstėme, kad reikėtų bent kartą pakeliauti ne taip įtemptai, nuvykti kur nors ramiai pailsėti, tačiau vėliau supratome, kad tai ne mums. Mes ekstremalūs keliautojai, negalime gulėti paplūdimyje, ramiai vaikštinėti po miestus ir jais grožėtis – mums būtini iššūkiai. Taip netikėtai pradėjome žiūrinėti įvairiausius video apie žygius į kalnus Havajuose. Net stebint per kompiuterio ekraną po kūną lakstė šiurpuliukai nuo vaizdų ir gamtos grožio. Žinoma, pradžioje buvo nedrąsu apie tai svajoti, tačiau didelis noras nugalėjo viską“, – pasakoja Karolina.
Vietoj viešbučio – hamakas
Mergina prisimena, jog anksčiau, kada kas nors užsimindavo apie Havajus, jai tai atrodė nepasiekiamas pasaulio kraštas, apie kurį buvo galima tik pasvajoti. Visgi įsibėgėjus vasaros darbams bilietai į šį egzotišką kraštą jau gulėjo poros kišenėse ir teliko sulaukti didžiųjų nuotykių
„Jausmai buvo dvejopi. Pradėjome nerimauti, kad išlaidos gali išaugti kelis kartus daugiau nei buvome iš anksto numatę, jog per daug plačiai užsimojome, tačiau vėliau pasakėme sau: „Velniop, gyvenam vieną kartą. Varom!”. Vienas mėgstamiausių kelionės etapų mums yra planavimas, tad atsakingai susidėliojome kiekvieną dieną: ką veiksime, kokiu maršrutu eisime, ką turime pamatyti. Vėliau pradėjomepirktis inventorių žygiams, hamakus, kurie kartais atstojo viešbutį, apsaugas nuo vabzdžių, lietaus“, – apie ruošimąsi kelionei kalba Karolina.
Paklausus, ar nebuvo gaila viešbutį ir visus patogumus iškeisti į hamaką bei laukinę gamtą mergina nedvejodama atšauna, jog tik taip keliaujant gali pamatyti įspūdingiausius gamtos vaizdus ir slapčiausius kampelius. Tad tai, ką pasirinko pora, yra nesulyginamai geriau už bet kokius patogumus.
„Įsivaizduokite, eini ilgiausią maršrutą per aukščiausius kalnus ir purvynus, grožiesi kvapą gniaužiančiais vaizdais ir jau atėjus nakčiai aukštai ant kalno ieškai dviejų medžių savo hamakui, kad galėtum pernakvoti ir žygiuoti toliau. Ar tai nenuostabu? Mums tai nepakartojama“, – prisimena Darius.
Į kelionę tik su dviem kuprinėmis
Įprastai dauguma išsiruošiant net netolimai kelionei prisikrauna pilnus lagaminus, norėdami apsidrausti bet kokiems atvejams. Kaip šioje situacijoje išsisuko pora? Jie nusprendė į tolimą kelionę su savimi pasiimti tik po kuprinę, į kurias teko sutalpinti hamakus, inventorių žygiams bei droną akimirkų įamžinimui. Taigi, kaip galite spėti, kitiems daiktams vietos liko ne per daugiausiai.
„Kelionės metu per porą savaičių aplankėme dvi Havajų salas. Pirmojoje saloje – Oahu labai daug turistų, kadangi joje yra sostinė Honolulu. Oahu gamta jau paliesta turistų, pavyzdžiui, populiariajame vėžlių paplūdimyje, kuris anksčiau garsėjo šių gyvūnų būriais, matėme tik vieną nuvargusį vėžlį, aplipusį jį befotografuojančių turistų.
Visgi kita sala – Kauai, kurioje vien laukinė gamta, paliko neapsakomą įspūdį. Civilizacijos ten nesurasi. Balti rojaus paukščiai skraidantys tarp kalnų, plaukiojantys didžiuliai vėžliai, kuriuos taip tikėjosi išvysti turistai Oahu saloje, aplink vaikštantys kalnų ožiai – tai, tiesiog, gniaužė kvapą.
Ar nebuvo baisu? Pirmąją dieną teko susidurti su laukinių šernų būreliu, bet laimei jie buvo taikūs. Vis tik, keliavome be baimės, kadangi prieš tai pasidomėjome, kad didžiausi čia gyvenantys gyvūnai jau mūsų sutikti šernai. Nematėme nei gyvačių, nei vorų ar kitokių gąsdinančių gyvūnų, kas atrodo neįtikėtina. Tad nors mus supo vien laukinė gamta, jautėmės saugiai“, – įspūdžiais dalinasi vaikinas.
Žygiai uždraustais keliais
Pora skaičiuoja, jog Havajuose pėsčiomis nukeliavo 11 maršrutų, o vienas didžiausių iššūkių buvo paskutinysis, kuris siekė 35 km. žygiuojant per neapsakomai stačius kalnus ir klampynes.
„Pradžioje gali pasirodyti, jog tai ne toks jau įspūdingas atstumas žygiui, tačiau tai nėra tiesiog ėjimas lygiu keliu. Kartais tai būdavo tokio statumo kalnai, kad kelis kilometrus tekdavo ne eiti, bet kopti. Išsiruošus į tokią kelionę per visą dieną gebi nueiti tik į vieną maršruto pusę, o sekančią visą dieną paskiri grįžimui.
Tik dabar suvokiu šio žygio pavojingumą. Ėjome šlaitais be jokių apsaugų, būdavo net atvejų, kada koja slystelėdavo į bedugnę, tačiau laikaisi kita, vėl tvirtai atsistoji ir keliauji toliau. Žinoma, yra padaryta saugių maršrutų, kuriais leidžiama keliauti, tačiau jie nėra tokie įdomūs ir įspūdingi. Pasidomėjome užkietėjusių žygių mylėtojų rekomendacijomis apie uždraustus kelius, kurie neleistini dėl savo pavojingumo, tačiau dėl atsiveriančių vaizdų išties rizikuoti verta.
Jau minėto paskutiniojo maršruto galutinė stotelė buvo daugiausiai žinoma tik vietiniams gyventojams. Tai uždaras paplūdimys, prie kurio nėra jokios galimybės privažiuoti, tik atplaukti per vandenyną ar atžygiuoti mūsų minėtu ilgu ir pilnu iššūkių maršrutu. Tai yra toks atsiskyręs, toks paslaptingas ir laukinės gamtos apsuptas paplūdimys, kad ten nerasi nieko, ko galėtų prireikti civilizuotam žmogui“, – kalba Karolina.
Būtent geriamo vandens trūkumas porai tapo dar vienu dideliu kelionės išbandymu. Karolina ir Darius prisimena, jog pirmąją žygio dieną dėl vandens per daug galvos nesuko, tačiau grįžtant paskutinės mylios tapo tikru iššūkiu.
„Jau pradėjus kelionę atgal skaičiavome, kiek gurkšnių vandens galime atsigerti, tačiau likus paskutinėms mylioms neturėjome nei lašo. Be abejo, visą laiką buvo nepakeliamai karšta, temperatūra buvo daugiau nei 30 laipsnių, tačiau įnirtingai ėjome toliau ir nepasidavėm sunkumams. Vis tik, net neįsivaizduojate, kokį malonumą pajautėme įveikę šį maršrutą. Tai ne tik kelionė, tai buvo didelis savęs išbandymas“, – kelionės prisiminimais dalinasi Karolina ir Darius.
Video autorius: Darius Sebeckis
