Happyendless – Broken Into Pieces
Naująjį singlą pristatyti viešai paskatino ir tai, kad vasarą ši kompanija labai daug koncertuos, ir ne tik Lietuvoje. O vasaros sezoną „Happyendless" atidarys pasirodydami Norvegijoje. Apie tai ir daugiau specialiame interviu su grupės branduoliu: Andriumi Alien, Benua ir Sauliumi Prūsaičiu.
Kokią didžiausią naujieną pasakytumėte man nuo to laiko, kai paskutinį kartą su jumis kalbėjomės žiemą, po antrojo albumo išleidimo?
Andrius: Ateina laikas trečiam albumui (šypsosi). Beje, Saulius pradėjo rašyti eilėraščius lietuvių kalba. Na, ir aišku, keliaujame. Štai, birželio 1-ąją grosime Norvegijoje...
Tai jau ne pirmas jūsų kartas Norvegijoje. Kas labiausiai įsiminė ten viešint anksčiau?
Andrius: Turbūt tai, kad pica Norvegijoje yra brangesnė už batus (juokiasi).
Marius: Aš dar nesu ten buvęs, tačiau kada nors reiks ten nuvykti ir pažvejoti (juokiasi).
Kur vyks jūsų pasirodymas?
Andrius: Bergene yra toks klubas „Metro“. Ten specialiai mūsų atvykimo proga viena poilsio erdvė bus perdaryta į koncertinę salę, taip pat bus pastatyta nauja scena ir viskas perstumdyta.
Kokios publikos tikitės Norvegijoje?
Andrius: Tai, be abejo, bus lietuviška publika. Tačiau tikimės, kad į koncertą užklys ir norvegų, nes viena iš koncertų organizatorių yra norvegė ir ji jau kurį laiką drumsčia vandenis kalbėdama apie mus tarp vietinių muzikos mylėtojų.
Kaip jūs esate pristatomi Norvegijoje?
Andrius: Manau, gausiausiai susirinks Lietuvos jaunimas, kurie dar nėra praradę ryšio su namais ir bent jau žino „Power Forever“. Organizatoriai mums pasakojo, kad Bergene žiaurus intelektualesnių koncertų badas. Ten tautiečiai yra priversti eiti į kai kurių lietuvių koncertus, nors nežino nei jų dainų, nei juos mėgsta ir eina vien dėl to, kad jie yra lietuviai.
Norvegijoje lankysitės praktiškai praėjus metams po tragedijos – ar šis faktas jus emociškai veikia?
Marius: Pasaulyje vyksta tiek daug smurto, karų ir kitokių nelaimių, tad nebeužtenka laiko už visus pergyventi. Žinoma, mes labai užjaučiame norvegus – neduok Dieve Lietuvoje atsitiktų panaši tragedija. Tiesa, kai ji įvyko, po pirmojo sprogimo, sesuo, kuri ten gyvena, man iškart paskambino. Taigi ir aš pajaučiau tuo metu ten tvyrojusią įtampą. Tada dar niekas nesuprato, kas ten ir dėl ko vyksta.
Ką žadate nuveikti Bergene be to, kad sugrosite koncertą?
Marius: Šįkart į Norvegiją vykstame tik vienai dienai, taigi nelabai ką ir spėsime nuveikti. Aišku, po koncerto tikimės šaunaus vakarėlio.
Andrius: Man atrodo, kad Marius vis dar galvoja, jog Bergene kaip Londone (šypsosi).
Taip. Neseniai koncertavote Londone. Kaip jums Londono lietuvių publika?
Andrius: Tie, kas klausosi muzikos visur yra tokie patys – nuoširdūs. Dažniausiai skiriasi tik ta publikos dalis, kuri maivosi. Jų koncentracija priklauso nuo kiekvienos šalies, rajono ar net klubo. Pasikapsčius giliau – mūsų publika svetur yra kiek vyresnė. Lietuvoje pirmose eilėse daugiausiai šoka moksleiviai. Jie, aišku, turi daugiausiai energijos.
Vieni Londoną mėgsta, kiti ne – retai būna per viduriuką. Koks jūsų santykis su šiuo miestu?
Marius: Nemėgstu megapolių. Aš geriau jaučiuosi ten, kur nėra tokių didelių atstumų. Vilnius – idealus miestas. Į Londoną smagu atvažiuoti linksmybėms.
Andrius: Taip, ten kol kas tikrai nenorėčiau gyventi, tačiau to negalėčiau pasakyti, pavyzdžiui, apie Berlyną. Didžiausią įspūdį tokiuose miestuose daro rinkos dydis, klausytojų kiekis ir muzikinės kultūros dinamika bei evoliucija. Tad tokiame mieste dirbti muzikinėje srityje tikrai norėčiau. Saulius (Prūsaitis – aut. past.) Londone jau savo pagyveno ir irgi kol kas nebenorėtų ten grįžti (juokiasi).
Sauliau, jūsų diskografijoje yra tokia daina „London Big City“ – kas įkvėpė?
Saulius: Neišsipildžiusios svajonės Londone...
Vasara – festivalių metas. Ką patartumėte į muzikinius festivalius išsiruošiantiems pirmą kartą?
Andrius: Gerai išsimiegoti. Nepamiršti ausų kamštukų. Strategiškai protingai pasirinkti palapinės vietą. Prieš atvykstant į festivalį susipažinti su jo muzikiniu turiniu.
