Mokslininkas F. Kamphuesas teigia, jog yra nemaža tikimybė, kad gyvybei tinkamas planetas pavyks aptikti per artimiausius 100 metų.
Nauja technologija – nulinė interferometrija – gali suteikti kai kuriems teleskopams galią aptikti į Žemę panašias planetas kitose žvaigždžių sistemose. To nėra pavykę padaryti net ir orbitiniam „Hubble“ teleskopui.
Nulinės interferometrijos sistema apjungia kelių didelių teleskopų užfiksuotą kosminių objektų šviesą. Taip sukuriamas vienas „superteleskopas“, kurio galios pakanka Mėnulio paviršiuje gulinčiai monetai aptikti.
Šiuo metu įrenginys, pavadintas „PRIMA“, diegiamas Čilės Atakamos dykumoje esančių teleskopų komplekse.
„PRIMA“ sistema susideda iš daugybės mažų veidrodžių. Veidrodžiai specialiais mechanizmais gali būti judinami mažyčiais atstumais - mažesniais nei atomas. Kiekvieno teleskopo priimta šviesa atsispindi požeminiuose tuneliuose esančiuose šviesos perdavimo kanaluose.
Čia skirtingų teleskopų šviesa apjungiama taip, kad žvaigždės skleidžiama šviesa būtų nematoma - viskas, kas lieka, yra aplink žvaigždę besisukančių planetų skleidžiamas optinis signalas.
Esminio „PRIMA“ komponento - „žvaigždžių separatoriaus“ - kūrėjas Fredas Kamphuesas teigia, jog yra nemaža tikimybė, kad mokslininkams gyvybei tinkamas planetas pavyks aptikti per artimiausius 100 metų.
