Pabandykite įsivaizduoti jauseną, kai jūsų gyvenimas priklauso nuo keliskart per savaitę kelias valandas trunkančios procedūros. Dializę – kraujo valymą nebeveikiant inkstams – Panevėžio apskrityje atlikti galima tik 4 vietose. Viena iš jų – Biržų ligoninė. Prieš trejus metus širdies operaciją iškentėjęs ir jau septintus metus dializės aparatu besinaudojantis biržietis Ignas Morkvėnas nenuleidžia rankų ir kovoja už gyvybę. „Dirbtiniai inkstai“ – 15-ai žmonių
Sutrikus inkstų veiklai ar jiems visai nefunkcionuojant, iš organizmo nebeišskiriami šlakai (vidiniai organizmo nešvarumai), vandens perteklius, nebegaminamas šlapimas. Kitaip tariant – kraujyje atsiranda daug toksinių medžiagų. Esant ūminiam inkstų nepakankamumui, per tam tikrą laiką galima visiškai atstatyti inkstų veiklą. Lėtinio inkstų nepakankamumo atveju keliai lieka tik du – atlikti dializes arba transplantuoti inkstą.
Kraujo valymo dializės aparatu būdas yra vadinamas hemodialize. Prieš pradedant hemodializę ligoniui padaroma arterinės-veninės fistulės suformavimo operacija. Kraujagyslėms sugijus imamos daryti hemodializės.
Jos metu kraujas patenka į dializės aparatą. Aparatas, dar kitaip vadinamas „dirbtiniu inkstu“, kraują išvalo, o išvalytą grąžina ligoniui. Ši procedūra trunka nuo 2 iki 4 valandų. Dažniausiai atliekama 2-3 kartus per savaitę. Dializių kiekis bei trukmė nustatoma tyrimų metu. Tokios procedūros metu žmogaus kraujas per dializės aparatą perteka maždaug 20 kartų.
Pirmąjį dializės aparatą Biržų ligoninei padovanojo Biržų „Naftotiekis“ dar 1995 metais.
Tuo metu procedūromis naudojosi tik vienas žmogus. Pirmasis pacientas buvo benamis. Personalas prisimena juo rūpinęsi, davę maisto, šiltų rūbų. Liovęsis dializuotis po kiek daugiau nei keturių mėnesių pacientas mirė.
Antrajam ligoniui dializės atlikti pradėtos 1996-aisiais. Prieš tai dvejus metus jis jau buvo dializavęsis Vilniuje. Pacientas mirė praėjusių metų rudenį sulaukęs 83-ejų metų.
Šiuo metu Biržų ligoninėje jau yra 4 dializės aparatai. Du gauti iš savivaldybės, vienas - labdaringai. Vandens valymo ir dializės aparato kainos siekia apie 140 tūkst. litų.
Panevėžio apskrityje privačios dializės paslaugos dabar suteikiamos ir Pasvalyje bei Rokiškyje.
Biržų ligoninėje ėmus atlikti dializes, 1995-aisiais iš viso jų buvo atlikta 13. Kitais metais – jau 143, o praėjusiais metais net 1307. Šiuo metu Biržų ligoninėje dializės aparatais naudojasi 15 žmonių. Vyriausias jų – pacientas, gimęs 1928 metais. Procedūros jam atliekamos jau apie dešimt metų.
Besilankant ligoninėje tuo metu ten buvę ligoniai taip pat vardina gana įspūdingus skaičius – 6, 7 metai, kai jie kiekvieną savaitę kelis kartus vyksta į ligoninę išvalyti kraujo. Dializių reikia ir keturias dešimtis perkopusiems broliui su seserimi. 41-erių metų moteris yra jauniausia Biržų ligoninėje dializės aparatu besinaudojanti pacientė. Donorai tik artimieji
Nuo 1995-ųjų iki dabar inkstai persodinti buvo 7 pacientams. Trims iš jų savo inkstus davė motinos. Viena pacientė su ne savo inkstu gyvena jau apie 15 metų. Šiandien transplantacijai paruošti du ligoniai.
Pasak Biržų ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo nefrologo Algimanto Gailiūno, kai kuriems ligoniams inkstų persodinimo operacija nebūtų galima dėl amžiaus ar kitų gretutinių ligų, o kai kurie ligoniai noro transplantacijai nepareiškia.
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą, inkstai persodinimui gali būti paimami tik iš mirusių žmonių, kurie dar būdami gyvi pasirašė sutikimą jų audinių ir organų panaudojimui po mirties, arba jei sutinka mirusiojo artimieji.
Neregeneruojamas – neįmanomas atstatyti – kūno dalis, tokias kaip inkstai, persodinti galima tik iš artimo žmogaus. Taip, pasak A. Gailiūno, apsidraudžiama nuo šantažavimo, organų pardavimo. Lietuvoje yra tik du donorystės centrai, kartais organų atvežama ir iš Latvijos.
Anot A. Gailiūno, kartais dializė reikalinga ir po inkstų persodinimo operacijos, jei recipiento organizmas nepriima svetimo inksto. Dializę pacientams kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Vienos dializės kaina yra 327 litai.
Ligonių transportavimu rūpinasi Socialinių paslaugų centras. Pasak A. Gailiūno, žmogui prie invalidumo pašalpos tik 30 litų skiriama transporto išlaidoms. Liovusis dializuotis išgyventi galima tik iki mėnesio.
Per dieną Biržų ligoninėje hemodializė atliekama 6-8 asmenims. Dirbama dviem pamainomis šešias dienas per savaitę, taip pat šventinėmis dienomis.
Biržų ligoninėje inkstų nepakankamumą turinčiais asmenimis rūpinasi medicinos seselės Virginija Kvedaravičienė, Aldona Balčiūnienė bei vyr. gydytojo pavaduotojas Algimantas Gailiūnas. V. Kvedaravičienė ir A. Gailiūnas su dializės aparatais Biržų ligoninėje dirba nuo pat 1995-ųjų. Po kelerių metų prie kolektyvo prisijungė A. Balčiūnienė. Kova už gyvenimą
Biržiečiui Ignui Morkvėnui maždaug prieš vienuolika metų buvo diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas. Pasak vyro, jis nuolatos būdavo apimtas silpnumo, mieguistumo. Pirmus trejus metus jis vartojo vaistus. Vis dėlto nepavykus situacijos pagerinti teko pereiti prie kraujo valymo dializės aparatu.
I. Morkvėnui jau septynerius metus atliekama hemodializė. Pasak jo, pirmąjį pusmetį per savaitę pakakdavo dviejų dializių, paskui reikėjo jau trijų. Iš pradžių į ligoninę jis ateidavo pats, o dabar jau tenka važiuoti taksi.
Agronomo specialybę turintis vyras pasakoja, jog, nors ir po dializės procedūros silpnumo ir mieguistumo jausmas sumažėja, vis dėlto tą dieną nieko daryti jis jau negalintis. Dienomis, kai dializė I. Morkvėnui nebūna atlikta, jis sako vaikštantis, vedžiojantis šuniukus.
Vyras taip pat pasakoja, jog po atliktos dializės atsiranda alkio jausmas, tačiau reikia kruopščiai rinktis maisto produktus – negalima vartoti kalio turinčių produktų, tarkime, džiovintų bananų, o norint valgyti bulves jas porą valandų reikia pamirkyti vandenyje.
Septyniasdešimt septynerių metų I. Morkvėnas pasakoja, jog jam labai padeda žmona Joana. Ji prižiūri, kad sutuoktinis nepamirštų išgerti vaistų.
Pašnekovas sako, jog dializės metu gulint keturias valandas laikas prailgsta. Vis dėlto kolektyvas ir ligoniai jaučiasi kone kaip viena šeima – daug ką vienas apie kitą žino, puikiai sutaria. Ignas Morkvėnas sako kovojantis ir nepasiduodantis. „Reikia stengtis. Liga – kaip egzekucija, niekur negali dėtis. Bet gyventi dar bent dieną norisi“, – sako dukrą ir du sūnus turintis vyras. Aistė Vitkauskaitė
