Prireikė 36 metų, kad mokslininkai „kitomis akimis“ pažvelgtų į NASA kosminių aparatų „Viking“ atliktų biologinio Marso grunto tyrimų rezultatus. Jie dar 1976 metais patvirtino, kad šioje planetoje egzistuoja mikrobiologinė gyvybė.
Iš naujo atlikę „Viking 1“ biologinio eksperimento rezultatų analizę, Sienos (Italija) universiteto ir Kecko instituto (JAV) mokslininkai priėjo išvadą egzistuojant 99 proc. tikimybę, kad šis kosminis aparatas Marse atrado gyvus mikroorganizmus, praneša „Dailymail.co.uk“.
„Viking 1“ Chryse Planitia lygumoje Marse nusileido 1976 m. liepos 20 dieną. Jis į Žemę perdavė ne tik Marso paviršiaus nuotraukas, bet ir atliktų tyrimų rezultatus. Zondo moksliniai prietaisai analizavo cheminę paimtų grunto pavyzdžių sudėtį, buvo atliktas ir nežemiškos gyvybės paieškoms skirtas biologinis tyrimas. „Viking 1“ biologiniam eksperimentui skirtas skyrius svėrė 15,5 kg ir susidėjo iš trijų posistemių, analizavusių atskirus galimos biologinės gyvybės požymius.
Paėmus Marso paviršiaus mėginius ir juos ištyrus dvi biologinio eksperimento posistemės pateikė neigiamą atsakymą, tačiau trečiosios rezultatai patvirtino egzistuojant mikrobiologinę gyvybę. Įdomu, kad lygiai tokį pat rezultatą pateikė ir kito netrukus Marse nusileidusio NASA kosminio aparato „Viking 2“ biologinio eksperimento posistemė. Nepaisant to, abiejų „Vikingų“ biologinių eksperimentų rezultatai NASA oficialiai buvo pripažinti neigiamais, o teigiami abiejų eksperimento posistemių rezultatai buvo aiškinami taršos poveikiu.
Tačiau Sienos universiteto ir Kecko instituto mokslininkai, iš naujo ėmęsi tirti „Viking 1“ ir „Viking 2“ biologinių tyrimų duomenis, nustebo aptikę nedviprasmiškus mikrobiologinės gyvybės požymius. „Tai liudijo apie stiprų biologinį atsaką. Šis tyrimas remia interpretaciją, kad „Vikingų“ biologinių eksperimentų LR posistemės aptiko išplitusią mikrobiologinę gyvybę Marse“, – pareiškė tyrimo grupės atstovai.
Skelbiama, kad iš naujo peržiūrėti „Vikingų“ biologinių eksperimentų duomenis paskatino 2008 m. Marse nusileidusio NASA kosminio aparato „Phoenix“ grunte aptikti perchloratai. Šių cheminių medžiagų aptikimas „Vikingų“ paimtuose mėginiuose buvo įvertintas kaip taršos pasekmė.
Tačiau ne visi mokslininkai linkę pripažinti prielaidą, kad mikrobiologinė gyvybė Marse buvo atrasta dar 1976 metais. Antai NASA Ameso kosmoso tyrimų centro atstovas Christopheris McKayus teigia, kad reikia tvirtesnių įrodymų. „Tai, kad buvo rasta organinių medžiagų, dar nėra esamos ar buvusios gyvybės įrodymas. Tai tik įrodymas, jog buvo aptikta organika“, – sakė mokslininkas.
Naujojo tyrimo rezultatus pristatęs Kecko instituto mokslinis darbuotojas Josephas Milleris pareiškė, kad neginčijamas įrodymas būtų Marso bakterijų vaizdo įrašas, padarytas per mikroskopą. „Jie (NASA - red.) turėtų nusiųsti tenai mikroskopą ir užfiksuoti, kaip juda bakterijos. Remdamasis mūsų tyrimo rezultatais galiu tvirtinti esant 99 proc. tikimybę, kad Marse egzistuoja gyvybė.“
Belieka tikėtis, kad atsakymą į šį intriguojantį klausimą pateiks būsimos Marso tyrimų misijos, sakoma pranešime. Pakeliui į Marsą jau yra NASA marsaeigis „Mars Science Laboratory“, dar vadinamas „Curiosity“. Jo mokslinių instrumentų rinkinys bus naudojamas ir galimos biologinės gyvybės šiuo metu arba praeityje paieškoms.
Šiame vaizdo siužete – pirmasis „Viking 1“ žvilgsnis į Marsą.
