Šeima Klaipėdos zoologijos sode maitina ožkas, o tokių ar panašių šeimų su vaikais ten vaikštinėja ne viena. Ir žmonės sako, kad gyvūnams sąlygos ten neblogos:
„Aš manau, kad tos švaros gal trūksta, bet tiems gyvūnams tiek nereikia. Mes kaip žmonės galvojam, kad tos švaros gal reikia.“
„Liūtai, tigrai, panteros buvo. Įdomu. Švarus, prižiūrėtas zoologijos sodas. Mums patiko.“
„Kiek mačiau, visko yra. Pavėsio yra, vandens yra, kur pasislėpti, atsigerti. Buvo pas kupranugarius – ten sąlygos geros.“
O gyvūnų teisių gynėjai tvirtina, kad zoologijos sodai šalyse yra virtę egzotinių gyvūnų daugyklomis, kur niekam nerūpi gyvūnų gerovė. Pasak Brigitos Kymantaitės, nuo 2018 metų Lietuvos zoologijos soduose nugaišo šimtai ten laikomų gyvūnų.
„Dešimtimis tigrų, dešimtimis liūtų, dešimtimis lūšių ir įvairiausių kitų saugomų rūšių“, – sako B. Kymantaitė.
Pavyzdžiui, Klaipėdos zoologijos sode nuo 2018 nugaišo daugiau nei 70 ir dingo apie 40 gyvūnų, dabar rekonstruojamame Lietuvos zoologijos sode Kaune nugaišo dar daugiau nei 70 gyvūnų.
„Kartais po dingimo ar nugaišimo faktu faktu šitie gyvūnai, manome, iškeliauja juodąja rinka kažkur kitur. Tai yra, parduodami neleistinais būdais“, – tvirtina B. Kymantaitė.
„Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ypač per kovido karantinus tiek yra susikaupę, kad net neturi, kur dėt žmonės ir čia… labai nerealu. Kas rašo, kas taip sako, tai yra šimtu procentų… tai bukumo įsikūnijimas, mažai pasakyta“, – sako Klaipėdos zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas.
Pasak Klaipėdos zoologijos sodo įkūrėjo, stebėtis, kad gyvūnai gaišta, yra keista.
„Jeigu jie įsivaizduoja, kad per 22 mūsų gyvavimo metų neturi nei vienas gyvūnas numirti, na, aš nežinau, toks ir išsilavinimas jų“, – kalba E. Legeckas.
„Tai atleiskite, kiek mes Lietuvoje turime išveisti tigrų, kad galėtume sau leisti vienuolikai nugaišti. Ir tikrai yra didelis skaičius, kuris turėtų būti tiriamas, kodėl – ar nėra teikiama veterinarinė pagalba, gal yra kažkokios kitos ligos“, – aiškina B. Kymantaitė.
Klaipėdos zoologijos sode, kaip teigia jo įkūrėjas, veterinarai ir aplinkosaugininkai lankosi dažnai – kartais ir bent kartą per savaitę. Esą fiksuojamos ir gyvūnų nugaišimo priežastys.
„Senatvė būna du–trys procentai. Būna labai daug apsigimimų. Kai viską darai pagal įstatymą, jauniklių suėdimas, tėvai kada stresuoja“, – tikina E. Legeckas.
Ir institucijos nemato didelių problemų šalies zoologijos soduose. Pasak gyvūnų teisių gynėjų, valstybė tiesiog užmerkia akis.
„Šokiruoja tai, kad valstybinės institucijos nereaguoja. Mes siuntėm informaciją į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jie patikrinimo metu patys nustatė tokius faktus, tačiau atsisako atlikti tyrimus“, – sako B. Kymantaitė.
Pasirodo, rūpestis gyvūnais – kaip karšta bulvė, kurią viena kitai mėto bent keturios institucijos – Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas ir Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Dėl šių neveiklumo aktyvistai nusprendė dėl gyvūnų Lietuvos zoologijos soduose kreiptis į teisėsaugą ir Europos Komisiją.
