Viešojoje erdvėje pasirodė kelių buvusių Vilniaus gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ savanorių vieši pareiškimai: „Žmonės mato tik penktadalį to, kas vyksta prieglaudoje ir kiek yra neprižiūrėtų šunų yra iš tiesų“.
Viena iš buvusių savanorių Eglė Rusteikaitė naujienų portalui tv3.lt teigia savomis akimis mačiusi kokiomis esą prastomis sąlygomis gyvena prieglaudos gyvūnai, o per visą ten praleistą laiką jai yra tekę ir plikomis rankomis išskirti besidraskančių šunų gaujas, ir gedėti prižiūrėto gyvūno, kuris buvo užmigdytas vien dėl to, kad jo gydyti esą tiesiog neapsimokėjo.
Pasak E. Rusteikaitės, didelei daliai prieglaudos savanorių, pasisakiusių prieš įstaigos vadovybės elgesį visai neseniai buvo pasakyta, kad jie ten yra nebelaukiami. Pasak merginos, būtent tada ir kilo mintis pagaliau atskleisti tai, kas iš tikrųjų vyksta prieglaudos viduje.
„Yra didžiulė betvarkė šioje prieglaudoje. Yra sisteminė hierarchija – viena vadovė, ji dažniausiai atvažiuoja tik valandai į prieglaudą. Yra keturi darbuotojai pačioje prieglaudoje didžiausioje, bet mes jų realiai nematome. Kodėl mes buvome išmesti, mes iki šios dienos nežinome“, – tv3.lt pasakoja mergina.
Buvusi savanorė teigia, kad šunys nėra tinkamai maitinami
Kaip pasakoja buvusi prieglaudos savanorė E. Rusteikaitė, nors prieglauda esą aukomis gauna gana nemažai geros kokybės maisto, skirto gyvūnams, jie visgi nėra šeriami taip, kaip turėtų.
„Mes patys matėme, kad šunys yra maitinami sausu maistu, maišoma su riebalais, maistu gautu iš „Maisto banko“ – viskas į vieną masę. Maistas yra duodamas neatsižvelgiant į šuns dydį, amžių, ar maitinanti mama, ar ne. Visiems yra duodama po lygiai, vieną kartą dienoje.
Kas yra blogai, kad kartais maitina pirmą valandą, kartais ketvirtą – kaip šunims jaustis, kai jie vieną kartą dienoje gauna ir net nežino, kada gaus. Jie tiesiog ryja tą maistą ir tiesiog kramto. {...} Kai kurie būna paromis nevalgę“, – aiškina buvusi „SOS gyvūnai“ savanorė.
Mergina teigia, kad neapgalvotas augintinių maitinimas yra privedęs ir prie itin liūdnų pasekmių. Vieną kartą dėl neapsižiūrėjimo šunį netgi teko užmigdyti:
„Pamačiau, kad vienas mano aklas šuo labai staigiai pasidarė vangus, seilės bėga, akys pūliuoja. Visą dieną maldavome, kad kažkas ateitų, pasižiūrėtų temperatūrą. Vadovė man pasakė, kad aš viską išsigalvoju, kad čia yra kažkokia nesąmonė ir šuniui bus viskas gerai.
Buvo pas jį primėtyta žalios mėsos, ko jam negalima, nes jis turi problemų su skrandžiu. Pirmadienį man paskambino ir pasakė, kad užmigdė šunį. Supratome, kad tiesiog nebuvo verta jo gydyti, nes pasakė „senas šuo, kam jį gydyti, gydymas daug kainuos“. Bet šuo nebuvo senas, jo dantys buvo balti, tiesiog niekas prie jo neidavo, nes galvojo, kad jis piktas“, – nusivylimo neslepia E. Rusteikaitė.
Šunys drasko vieni kitus?
Buvusi savanorė taip pat teigia, kad šunys prieglaudoje esą nebuvo tinkamai prižiūrimi – jų išmatos nebūdavo valomos, dėl pigaus maisto kai kuriems gyvūnams atsirado didelis antsvoris, o atsirasdavo ir tokių, kuriems dėl nepriežiūros prireikdavo ir veterinaro pagalbos.
„Ausys yra nevalomos, kai kur jos būna užpūliavusios, akys taip pat. Aišku, taip gali būti ir nuo maisto. Kai kurie šunys neišsituština, yra šunys, kurie viduriuoja. Kai mes pasakome veterinarui, jis sako, o kam duoti tuos brangius vaistus, jeigu ponia vadovė vis tiek duos tą prastą maistą ir jie vis tiek viduriuos“, – teigė pašnekovė.
Kartais gyvūnai esą susižeidžia ir patys, tačiau ir tuomet tinkamos priežiūros ir kelionės pas veterinarą tenka palaukti. Tačiau, pasak E. Rusteikaitės, pasiseka ne visiems.
„Yra priekaba primesta žalių kaulų, mėsų, kurie guli savaitėmis. Tie kaulai pamėtomi šunims kieme, šunys dėl to ir draskosi, pyksta. Taip pat vadovė paleidžia visus šunis į kiemą iš visokių aptvarų ir vadina tai socializacija.
Ne kartą teko pačioms kišti rankas, kad išskirtume šunis. Dėl veterinarinės pagalbos, kai šunys išsidrasko, dažniausiai sako: „užpilkit peroksido ir viskas“. Patys ir tvarkydavome žaizdas. Mažam šuniukui buvo sudraskyta ausis ir atsilapojęs gabalas mėsos, tai pasakė, kad čia sena žaizda ir nereikia siūti“, – pasakoja mergina.
Dar viena buvusi prieglaudos savanorė anoniminiame laiške taip pat parašė apie situaciją, kuomet šuo po nepavykusio gydymo buvo tiesiog įmestas į savo narvą ir paliktas, kaip ji rašo, „pūti“.
„Personalo stygius, sukurta išorinė butaforija neleido matyti tikros ir grėsmingos gyvūnų būklės“, – rašo kita mergina.
Tvirtina, kad dalis maisto ir lėšų patenka ne į reikiamas rankas
Gyvūnų nepriežiūra esą nėra vienintelė blogybė. Pasak E. Rusteikaitės, dalis gyvūnų maisto, kurį suaukoja žmonės, patenka nežinia kam, o prieglaudos vadovė yra linkusi meluoti dėl šunims atliekamų paslaugų tikrųjų įkainių.
„Mes matėme, kad žmonių sudovanotas sausas maistas keliauja ir kitiems žmonėms, kurie atvažiuoja, liepa kažkiek maišų maisto jiems atiduoti ir mes nežinome, ar jie turi šunį, ar ką.
Buvo žmonių, kurie atvežė šunis į prieglaudą ir pasakė, kad apmokės visas išlaidas. Iš karto yra pasakoma, kad mokėti grynais, jokių pavedimų. 30 eurų kastracijai ir skiepui. Tie žmonės sumoka, šunų nekastruoja, neskiepija iš karto. Kai ateina kiti žmonės ir nori pasiimti tą šunį, vėl istorija iš pradžių: „Duokite 30 eurų skiepams ir kastracijai“. Buvo įvykių, kai veterinarė sakė 20 eurų už kastraciją, o vadovė žmonėms sako, kad reikia 30 eurų ir tik grynais“, – pasakoja E. Rusteikaitė.
Nors viešojoje erdvėje pasirodžius savanorių kaltinimams daugybė žmonių puolė ginti prieglaudos reputaciją ir dalintis savo teigiamomis istorijomis, E. Rusteikaitė prašo neapsigauti ir prisiminti, kad iš išorės ateinančius žmones dažniausiai pasitinka tie patys savanoriai, kurie nerodo, kaip iš tikrųjų gyvena didelė dalis šunų.
„Įėjus viskas labai faina – yra kiemas, šunys jus pasitinka, bet įeiti reikia ir giliau, į kitą pusę, tada ir pamatai, kad ten yra ir šunys su problemomis.
Dar būtų gerai paminėti, kad tie skelbimai, kurie yra matomi feisbuke, tie šuniukai gyvena Akropolio „SOS gyvūnų“ namelyje. Tas namelis yra reprezentatyvus, ten viskas gražu ir tvarkinga. Ten vežamas geriausias maistas, guoliai, žaisliukai ir visa kita. Yra didžioji prieglauda ir Akropolio namelis – tai du skirtingi dalykai", – pasakoja E. Rusteikaitė.
Prieglauda kategoriškai neigia ir savanores kaltina šmeižtu
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „SOS gyvūnai“ prieglaudos įkūrėja bei vadove Ilona Reklaityte-Mezenceva. Moteris visus savanorių kaltinimus griežtai neigia ir sako, kad informacija yra skleidžiama „pletkų lygyje“.
Prieglaudos vadovė teigia, jog gyvūnų sveikata yra nuolatos prižiūrima, jie laikomi tinkamomis sąlygomis. Nepripažįsta ir kaltinimų dėl neva nekokybiško augintinių maitinimo.
„Tai yra netiesa. Taip buvo maišomas kažkada maistas, kai visai neturėjome sauso maisto. Tuomet geresnis maistas buvo maišomas su prastesniu, kad išgyventume. Paskui, kai gavome labai daug to maisto, jis niekada nebuvo maišomas ir tikrai nebuvo maišomas su riebalais“, – teigia I. Reklaityte-Mezenceva.
I. Reklaitytės-Mezenceva sako, kad savanorės nupasakotas skiepų mokestis iš tikrųjų yra paimamas, tačiau sako esą prieglauda visuomet priima ir pavedimus, tad teigti, jog pinigai yra slepiami, negalima.
„Yra patikrinimo mokestis, ar žmogus sugebės sumokėti 30 eurų. Nes jeigu jis nesugebės tiek sumokėti, tai jis nesugebės ir vaistų bei visų kitų dalykų nusipirkti. Pinigus imame ir pavedimais“, – paaiškino vadovė.
Moteris pripažįsta nesuprantanti, kodėl staiga prieš prieglaudos vadovybę yra teikiami tokie aršūs kaltinimai. Paslaptimi jai esą išlieka ir tai, ko savanorės tokiais teiginiais galėtų siekti.
„Nežinau, koks yra tikslas. Man sunku įeiti į žmogaus dūšią, kuris labai daug kur meluoja, labai daug kur nesako tiesos. Tikslas gal yra pakeisti valdžią, bet jos nepakeis – aš sukūriau šitą (prieglaudą – aut. past.) ir iki paskutinės dienos vadovausiu čia.
Visą laiką taip buvo, ateina žmonės, jie būdavo paimami už rankos ir vedami, jiems pasakojami nebūti dalykai. Kur čia yra logika“, – pasipiktinimo situacija neslepia „SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė.
I. Reklaitytė-Mezenceva taip pat teigia, jog dėl šmeižto jau planuoja imtis teisinių veiksmų.
„Aišku planuojame, kaipgi kitaip. Negražūs jau dalykai darosi. {...} Tie žmonės, kurie parašo man žinutes – būna kelios negražios, kurie yra patikėję tais dalykais, bet dauguma žmonių, kurie mane pažįsta, rašo palaikančias žinutes. Nes visa tai yra pletkų lygyje“, – teigia I. Reklaityte-Mezenceva.
Po į viešumą iškilusių kaltinimų prieglauda viešu atsakymu pasidalino ir savo socialinių tinklų paskyroje.
„Kol kas norėtume pakviesti tiesiog apsilankyti prieglaudoje, gal parodysite ir mums tuos badaujančius, į narvus sugrūstus šunis“, – rašoma prieglaudos viešame kreipimesi.
VMVT: įstaiga yra įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilniaus departamento direktorė Vaida Barkovskienė tv3.lt teigia, kad paskutinis patikrinimas „SOS gyvūnai“ prieglaudoje buvo atliktas lapkričio 18 d.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad visi gyvūnai, šunys ir katės yra daugiau nei vidutinio įmitimo, dauguma gyvūnų yra socializuoti ir draugiški. Suaugę šunys, neturintys sveikatos problemų, šeriami vieną kartą per dieną, o kalės su šuniukais ir šunys, turintys specialių poreikių, – du kartus per dieną. Patikrinimo metu visi gyvūnai turėjo vandens.
Įstaiga turi pakankamai įvairaus pašaro, skirto šunims ir katėms pagal amžių ir poreikius, taip pat įvairių skanėstų gyvūnams. Visiems gyvūnams yra suteikiama veterinarinė pagalba, nes įstaiga turi veterinarinio paslaugų tiekėjo patalpas, kur dirba licencijuotas veterinarijos gydytojas. Esant sudėtingiems atvejams, gyvūnai yra vežami į Vilniaus miesto veterinarijos gydyklas-klinikas. Patikrinimo metu pateikti tą patvirtinantys išrašai apie suteiktas gydymo paslaugas“, – aiškina V. Barkovskienė.
VMVT atstovės teigimu, patikrinimo metu buvo nustatyti keli pažeidimai, tačiau ekspertės teigimu, jie gyvūnams ypatingos grėsmės nekėlė.
„Prieglaudoje gyvūnai laikomi lauko voljeruose su būdomis, vidaus patalpose su išėjimu į lauką ir palaidi aptvertoje teritorijoje su būdomis. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienas (agresyvus) šuo buvo laikomas patalpoje, neatitinkančioje nustatytų ploto reikalavimų, tačiau inspektoriams nurodžius, gyvūnas buvo perkeltas į kitą, didesnę laikymo vietą, su išėjimu į lauką.
Taip pat nustatyta, kad teritorijoje trūksta bendros tvarkos, yra pašalinių daiktų, netvarkingai sudėtas nenaudojamas gyvūnų laikymui ir priežiūrai skirtas inventorius. Patalpose numatyta pašarų laikymo vieta, tačiau pašarai laikomi ne joje, o netvarkingai įvairiose vidinių patalpų vietose ir koridoriuose. Visi nustatyti neatitikimai ir trūkumai nekelia grėsmės gyvūnų sveikatai ir gyvybei, įstaiga įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus ir apie priimtas priemones informuoti VMVT Vilniaus departamentą“, – apie situacijos prieglaudoje įvertinimą pasakoja V. Barkovskienė.
