Šalia šeimininko Vilniuje bėgantis keturkojis augintinis – dažnas vaizdas. Jei esate vienas iš tokių gyvūnų augintojų, paklauskite savęs, ar tikrai viską žinote apie viešąją tvarką, kuri galioja Vilniaus mieste? O ar jau suskubote registruoti savo augintinį? Kas bus jei tuo nepasirūpinsite? Į šiuos ir kitus panašius klausimus Balsas.lt ėmėsi ieškoti atsakymų.
Šuns vedžiojimas su antsnukiu nėra būtinas, bet ar saugus?
Peržiūrėjome gyvūnų laikymo Vilniaus miesto teritorijoje taisykles. Trečioje šių taisyklių dalyje nurodoma, kad: „Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.“ Bendros tendencijos rodo, kad mieste šunų su antsnukiais vedžiojama mažiau nei be antsnukių. Kyla klausimas, ar šuns vedžiojimas be antsnukio realiai yra laikomas miesto viešosios tvarkos pažeidimu?
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu nustatyta: „Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“.
„Vadovaujantis šiuo punktu, antsnukis privalomas tik koviniams ir pavojingiems šunims, kovinių šunų mišrūnams ir pavojingų šunų mišrūnams. Pavadėlis privalomas visiems šunims, kai jie vedžiojami bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose. Yra viena išimtis dėl pavadėlių ir antsnukių naudojimo, kai šunys vedžiojami vedžiojimo aikštelės. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir antsnukio“ – teigė vyriausioji specialistė.
Taigi, šunų vedžiojimas su antsnukiais Vilniaus mieste nėra privalomas, išskyrus tam tikrus atvejus, tačiau, ką apie tai mano veterinarai?
Veterinarijos gydyklos „Vetpulsas“ veterinarijos gydytoja Ana Curko mano, kad šunis privaloma vedžioti su pasaitėliais ir antsnukiais: „Tačiau žmonės įsitikinę, kad jų augintinis nieko blogo negali padaryti, nes jį augino nuo vaikystės, pasitiki juo, todėl antsnukiai nėra dedami. Viskas priklauso nuo paties šeimininko ir augintinio auklėjimo. Antsnukis šuniui yra kaip tramdomoji priemonė. Užsienyje antsnukio dėjimas priklauso nuo pačios valstybės. Kur yra naudojamos griežtesnės priemonės agresyvumo sutramdymui, pavyzdžiui, socializacijos testas, gyvūnai yra vedžiojami be antsnukių. Be to tokios valstybės taiko žymiai didesnes baudas už gyvūnų neprižiūrėjimą palyginus su Lietuva. Tokių priemonių pasiteisinimą galime įžvelgti Skandinavijos valstybėse, kur augintiniai yra vedžiojami be antsnukių, su jais net einama į restoranus arba prekybos centrus. Be to augintinių įsigijimas yra žymiai sudėtingesnis procesas, nes yra atskiros institucijos, kurios už tai yra atsakingos. Nepamirškime, kad žmonės nuo vaikystės yra skirtingai auklėjami ir supažindinami su aplinkiniais gyvūnais“ – pasakojo A. Curko.
Tad labai svarbu pasvarstyti, ar tikrai taip pasitikite savo augintiniu, jog esate įsitikinę, kad antsnukis jam nėra reikalingas.
Už taisyklių pažeidimus − baudos ir galima gyvūno konfiskacija
Šuns dydis ir atskiro individo psichologinė būklė (jei nekalbėsime apie į kovinių sąrašą įtrauktus šunis) kol kas nei Vilniuje nei apskritai Lietuvoje praktiškai reikšmės neturi. Taisyklės vienodai taikomos visiems. Atsakomybė už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje. Ten numatyta, kad pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą iki 400 litų su gyvūno konfiskavimu arba be jo, atsižvelgiant į gyvūno veislę, t.y. ar jis įtrauktas į pavojingų ir kovinių šunų sąrašą. Už pakartotines veikas, veikas, sukėlusias grėsmę asmens turtui, sveikatai ir gyvybei, gresia didesnės baudos su gyvūnų konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė atskleidė, kad 2013 metais buvo surašyti 157 administracinių teisės pažeidimų protokolai už pažeidimus. Kartais pažeidimus užfiksuoti padeda pilietiški vilniečiai, kurie neatsisako paliudyti pažeidimo fakto.
Vienas iš tokių dažnų gyvūnų augintojų pažeidimų − šeimininkams išėjus į darbą, augintinis kelia triukšmą ir neduoda ramybės kaimynams. Ką tokiu atveju daryti? Veterinarijos gydytoja Ana Curko teigia, kad tai nepasitikėjimo tarp šuns ir šeimininko padarinys. Pirminė problema yra nemokėjimas dresuoti šuns ir socializacijos trūkumas.
„Tokie elgsenos sutrikimai yra pataisomi, tačiau tai gali užtrukti nuo mėnesio iki metų. Priklauso nuo gyvūno amžiaus ir padarytos žalos jį dresiruojant. Išsamesnius šio sutrikimo gydymo metodus gali paaiškinti veterinarijos gydytojai“ – patarė veterinarė.
Gyvūnų registracijos privalumai
Šiuo metu Vilniaus miesto gyvūnų (šunų, kačių) registracijos duomenų bazės duomenimis Vilniaus mieste yra registruoti 9956 gyvūnai. Gyvūnai (šunys, katės) turi būti registruojami nuo keturių mėnesių amžiaus. Registraciją atlieka tam tikros veterinarijos gydyklos, su kuriomis yra pasirašytos atitinkamos sutartys. Užregistravus gyvūnus, duomenys apie registraciją perduodami uždarajai akcinei bendrovei „Idamas“, kuri tvarko Vilniaus miesto gyvūnų (šunų, kačių) registracijos duomenų bazę.
Daugiau apie gyvūnų registraciją: http://www.vilnius.lt/index.php?1905694634
„Gyvūnų registracija reikalinga, kad būtų galima identifikuoti gyvūno savininką. Jei nebūtų registracijos, būtų apsunkintas rastų bepriežiūrių gyvūnų grąžinimas jų savininkams. Be to, atsirastų galimybė gyvūnų savininkams išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Galimybė identifikuoti gyvūnų savininkus skatina juos laikytis gyvūnų priežiūros reikalavimų, gyvūnų laikymo tvarkos. Tvarkingas gyvūnų laikymas prisideda prie saugios, sveikos aplinkos kūrimo, kuo suinteresuoti patys gyventojai“ – tikino Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotoja E. Daugėlaitė.
Asmenims, neregistravusiems savo augintinių (šunų, kačių), gresia atsakomybė pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, kuri jau buvo aptarta.
Šunų vedžiojimo aikštelių tvarkymo teks palaukti
Gyvūnų registracija privaloma, rinkliava renkama, o kur nukeliauja šie pinigai? Saugaus miesto departamento atstovės Eglės Daugėlaitės teigimu rinkliava įskaitoma į Savivaldybės biudžetą, o gautos lėšos naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti. Rinkliavos surinkimą administruoja jau minėta uždaroji akcinė bendrovė „Idamas“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį.
Savivaldybės biudžeto programos apima įvairias priemones, skirtas gyvūnų ir jų savininkų reikmėms: UAB „Grinda“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos išlaikymas (benamių gyvūnų gaudymui, karantinui, priežiūrai ir t. t.), teritorijų priežiūra, į kurią įeina šunų vedžiojimo aikštelių, dėžių šunų ekskrementams tvarkymas.
Šiuo metu Vilniaus mieste yra 108 dėžutės šunų ekskrementams surinkti ir 37 šunų vedžiojimo aikštelės. Teritorijų priežiūros įmonės, pagal sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe tvarkydamos priskirtas teritorijas, atlieka ir aikštelių šunims vedžioti valymo, šiukšlių rinkimo, šienavimo bei dėžių šunų ekskrementams rinkti valymo paslaugas, jei reikia, remontuoja esamas dėžes bei įrengia naujų dėžių šunų ekskrementams rinkti.
Tačiau iš minėtų 37 aikštelių kai kurias aikštelėmis būtų sunku pavadinti: išgriuvusios tvoros, sutrešusi medinė treniruočių įranga. Kas už tai atsakingas? Kodėl registruotų gyvūnų rinkliavos pinigai nenukeliauja ten?
Paaiškėjo, kad iš rinkliavos surenkamų lėšų šių aikštelių tvarkymui nepakanka. Ką jau kalbėti apie esamą Vilniaus miesto savivaldybės milijardinę skolą, dėl kurios papildomų lėšų gyvūnų augintojų poreikiams neatsiranda. Išeitis tik viena – aikšteles, gavus savivaldybės leidimą, remontuoti savanoriškais visuomeniniais pagrindais arba ieškoti verslininkų, kurie tokią iniciatyvą norėtų paremti. Tokių atvejų jau būta.
Gintarė Kaminskienė