Tiesa, nors tyrimai rodo, kad dažnas tikrai atsisako tokių kiaušinių, visgi vienas kitas tautietis prisipažįsta – brangstant produktams jau darosi nesvarbu kokius kiaušinius pirkti, svarbiausia – pigiau.
Keturios merginos profesionalios gimnastės vaizdavo narve gyvenančių vištų kasdienybę. Veidai ir plunksnos kruvini, pajudėti beveik neįmanoma. Paukštynuose su jautriais gyvūnais elgiamasi, kaip su kiaušinių dėjimo mašinomis, dėdeklės amžiams įkalintos narvuose ir pasmerktos gyventi ten.
Tokia akcija gyvūnų gynėjai prieš Velykas nusprendė atkreipti žmonių dėmesį į kokius kiaušinius renkamės ir ką valgome. Ir pagrindinė žinutė vartotojams yra vienintelė.
„Nesirinkti kiaušinių iš narvų, tai reiškia kiaušinių, pažymėtų numeris 3, Tai reiškia, kad gyvūnas, kuris kiaušinį padėjo, visą gyvenimą praleido tokiame maždaug plote kaip A4 lapas, jis buvo uždarytas narve, niekada nematė saulės šviesos. Nejautė žemės po kojomis. Negalėjo atsikratyti parazitų“, – teigia „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Tad narvuose laikomos vištos, pasak gynėjų, kankinamos, tad jų ir kiaušiniai negali būti vienodai geri, kaip tų, kurios vaikšto laisvėje.
„Tos erkės ropoja ant plikų gyvūnų, kodėl jie pliki? Todėl, kad plunksnos visos nulūžo. Jos trinasi į narvą, trinasi viena į kitą“, – kalba G. Vaištkevičiūtė.
Žvelgiant iš vištų perspektyvos, buvimas narve gerų emocijų nepriduoda. O kai nėra gerų emocijų, tai ir kiaušiniai negali būti skanūs. Bent jau taip mano kone kiekvienas gatvėje sutiktas ir pakalbintas vilnietis.
Ir vardija, pagal kokius kriterijus renkasi, kokius kiaušinius pirkti:
„Renkuosi, kad nebūtų narvuose vištos uždarytos. Nežinau, gal toks įsitikinimas, bet tikrai noriu, kad jos būtų laisvos. Kad vaikščiotų ir lestų kur nori ir ką nori.“
„Todėl, kad laisvė – prigimtinė teisė.“
„Svarbu, kad būtų laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Ir aš, kaip pensijoje žiūriu, kad būtų su nuolaida.“
„Aš galiu palyginti su kaimo kiaušiniais, jie didesni, ir geltonesni. – O skonis? – Faktas, kad skanesni.“
O dietologai ir paaiškina, kodėl laisvėje laikomų vištų kiaušiniai – skanesni ir kvapnesni, nei amžinai amoniako kvape mirkstančių narvuose laikomų sparnuočių.
„Kiaušinio gal ta pati ląstelė gemalinė nepasikeis šimtu procentu, bet visgi, ten ir vitamino A būna daugiau, mažiau cholesterolio, ir net ar ne trečdaliu, tokie duomenys pateikti, daugiau omega 3 riebiųjų rūgščių. Daugiau vitamino E kiaušiniuose, kurie yra padėti vištų, gyvenančių laisvėje“, – sako dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Tam pritaria ir vilnietis Rimas, parduotuvėje besirenkantis kokius kiaušinius pirkti Velykoms. Bet čia pat prisipažįsta pats dirbęs paukštyne, šiandien kiaušinius renkasi tikrai ne pagal tai, kokiomis sąlygomis laikomos vištos.
„Pagal viską tai kaina... dabartiniu momentu. Kaina yra kaina. – Tada jau nesvarbu, kur jos laikomos? – Man atrodo, taip“, – sako Rimas.
Ir taip, pasak gyvūnų gynėjų atliktų apklausų, mano pusė apklaustųjų tautiečių. 16 procentų nurodė, kad jiems renkantis kiaušinius svarbu kokiomis sąlygomis laikomos vištos. Prekybininkai mato pokyčius, kasmet žmonės maždaug 12 procentų daugiau perka būtent laisvėje laikomų vištų kiaušinių. O kainos, kaip priduria prekybos centrų atstovė, per daug nesiskiria – kokios vištos sudėjo, laikomos narvuose ar laisvėje.
„Tie patys kiaušiniai ar ant kraiko, ar narvuose, tie patys kiaušiniai, tos pačios kainos, tik skiriasi jų dydžiai. Ant kraiko laikomų... kiaušinių dydžiai nereguliuojasi, ką višta padeda, tą padeda, o narvuose reguliuojami dydžiai. Gali būti skirtingų dydžių kiaušiniai“, – aiškina „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Nuo dydžio priklauso ir kainos. Prekybininkai pastebi, kad šiuo metu parduotuvėje galima nusipirkti ir beveik keturis eurus kainuojančių ekologiškų kiaušinių, ir beveik 1,8 euro kainuojančių narvuose laikomų vištų kiaušinių. Po dvejų metų prekybininkai ketina atsisakyti prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais ir prekiauti tik laisvai laikomų vištų produkcija.
Tiesa, kol kas tokių kiaušinių pasiūla gerokai mažesnė nei paklausa. „Tuščių narvų“, duomenimis, šiuo metu narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti daugiau nei 150 Lietuvos įmonių.
