Aplinkos ministras tvirtina, kad tokiame centre Lietuva vykdys tarptautinius įsipareigojimus saugoti laukinę fauną. Tačiau kasdien su beglobiais gyvūnais susiduriantys visuomenininkai abejoja šio projekto nauda, vadina pinigų švaistymu ir siūlo bent dalį numatytų milijonų eurų skirti beglobiams naminiams gyvūnams gelbėti.
Stirna, suvyniota į antklodes, šildosi Zarasų ugniagesių gelbėtojų garaže. Tačiau vos prieš porą valandų jos gyvybė kabėjo ant plauko ledo properšoje Zarasaičio ežere.
„Gyvūnas buvo sušalęs, neturėjo jėgų priešintis, ilgai negalėjo judėti“, – teigia Zarasų tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas.
Iš aplinkos apsaugos specialisto sulaukę pagalbos šauksmo, ugniagesiai sušalusią leisgyvę stirną, plūduriuojančią už 200 metrų nuo kranto, spėjo išgelbėti.
„Mes greitai sureagavome. Jei būtume užtrukę, nedaug trūko, būtų pasibaigę liūdnai. Bėgdami link stirnos, įlūžo patys, pribėgęs vienas ugniagesys į properšą įšoko, sugriebė leisgyvę stirną ir iškėlė ant ledo. Atsivežę į PAGT, šildėme, prisijungė medžiotojas, instruktavo, šildėme, trynėme, masažavome kartu su medžiotoju“, – sako E. Andrejevas.
Šiai stirnai pasisekė – pas ugniagesius sušilusi ir atsigavusi, po 4 valandų ji jau nenustygo vietoje, tad pareigūnai ją išvežė atgal į mišką. Tačiau ne visiems laukiniams gyvūnams mirtini pavojai baigiasi taip laimingai.
O gyvūnų prieglaudos šeimininkė Tautmilė neša lesalą savo augintiniams. Čia ji globoja sužalotus du gandrus, gulbę, žąsis, kovus, kirus, varnas.
„Pas mus buvo humoras – nenoriu būti cariene – būsiu varnų karaliene. Varnų užvežė, taip atsitinka. Lietuvoj su laukiniais prasta situacija. Pabandykite paskambinti radę kokį paukštį – vieni nuo kitų stumia. Tam reikalingos sąlygos, žinios, leidimus išsiimti, jei ilgesniam lieka, įsirengti pagal taisykles yra, ką veikti“, – tikina „Tautmilės globa“ vadovė Tautmilė Stanevičiūtė.
Visgi Aplinkos ministerija nepatenkinta, kaip lietuviai prižiūri laukinius gyvūnus, tad sužalotiems ar konfiskuotiems gyvūnams gydyti ir globoti Kaune baigia naują Laukinių gyvūnų globos centrą. Jis duris turėtų atverti jau šiemet. Už 5 milijonus eurų europinės paramos pastatytas centras priklausys Sveikatos mokslų universitetui, o jo veiklai valdininkai rengiasi prašyti dar kasmet po kone milijoną eurų.
„Mes turime rūpintis gyvūnais, užtikrinti jų teisę į adekvatų gyvenimą. Gyvūnų gerovės įstatymai pasaulyje jau mena beveik 50 metų, įvairios konvencijos tą įpareigoja daryti“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Nuo šikšnosparnio, dramblio, žirafos, stirnos, paukščių, galėtų jiems suteikti pagalbą. Lietuva maža, rinka maža, nepelningas verslas, gyvenimas, kuriems reikia pagalbos, globos, gydymo, nėra suteikiamos normalios paslaugos, kad jie galėtų išgyti ir rūpintumėmės biologine įvairove Lietuvoje“, – tikina Aplinkos ministerijos patarėja Laura Janulaitienė.
Valdininkai žada, kad Valstybiniame gyvūnų globos centre vietos užteks visiems sužalotiems gyvūnams, o kai šie pasveiks, išleis į laisvę arba išveš į užsienį. Tačiau Tautmilė sako, kad jai išsiskirti su savo augintiniais bus labai sunku.
„Aš neturiu teisės neatiduoti jų, nes laukiniai, bet pačiai – žiauriai. Pripranti, labai prisiriši, net prie garso, kai ryte kirai klykia, iš karto žvalu“, – pasakoja T. Stanevičiūtė.
Naujam laukinių gyvūnų gelbėjimo centrui kritikos negaili ir dabar jų globa užsiimančios kai kurios organizacijos. Aplinkos ministerijos politikai žada, kad naujasis centras išgelbės daugiau gyvūnų nei dabar, kai net du trečdaliai paimtų laukinių gyvūnų nugaišta, tačiau kaunietė Jurgita Gustaitienė tuo abejoja. Tad verčiau siūlo milijonus eurų skirti naminių gyvūnų gydymui, sterilizacijai ir globai.
„Lengva ranka atiduodamos lėšos, tūkstančiai iš biudžeto kasmet, už kuriuos bus bandoma išgelbėti 1200 gyvūnų, apima liūdesys žinant, kad tūkstančiai beglobių kačiukų po balkonais numirs nesulaukę pagalbos“, – sako J. Gustaitienė.
Socialdemokratas Linas Jonauskas taip pat jau regi centro darbuotojus, kasmet prašančius jiems vis didinti finansavimą iš biudžeto.
„Laukinių gyvūnų sužeistų pasitaiko ne tik aplink Kauną, Vilnių, didžiuosius miestus, bet ir šalies pakraščiuose. Jų surinkimui reikės nemažų pinigų. Nesuprantu, kaip universitetas sau nebūdingą funkciją – logistiką – atlikinės ir kiek tai valstybei kainuos“, – teigia L. Jonauskas.
Nors naujasis laukinių gyvūnų globos centras žada gyvūnams erdvias patalpas viduje ir lauke, Jonauskas prognozuoja, kad ilgainiui jos vis tiek taps per ankštos, tad apgydytus gyvūnus galimai galų gale vis tiek teks nugaišinti arba centrą plėsti, kam reikės vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų.
