Dvi naujosios zoologijos sodo gyventojos vaišinasi morkomis. Dar neseniai šios arklinės antilopės atkeliavo iš Čekijos, tad kol kas dar pratinasi prie naujos aplinkos ir ėda nenoriai.
„Jos yra vienas dalykas gražios, kaip moterys, antras dalykas – jos yra mūsų klimatinėms sąlygoms gal priimtiniausios laikyti, nes nebijo mūsų žieminių sąlygų, trečias dalykas – yra didžiausios iš visų antilopių, jos, kadangi, yra Afrikos gyventojai, tai didžiausi vietiniai gyventojai naudoja jas kaip ir karves pienui melžti", – kalbėjo zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.
Nors šios antilopės lengvai prijaukinamos, čia niekas jų nemelš. Racionas atitinka mūsų naminių gyvulių: ėda žolę, daržoves, vaisius, šieną. Patelių Klaipėdos rajone laukta trejus metus, kitąmet joms į kompaniją bus atvežtas patinas. Lietuvoje arklinių antilopių niekas neaugina, išvysti jas galima safariuose. Ūgis ties ketera – pusantro metro, o su galva – ir per du. Patinai sveria po toną, patelės – pusę tiek.
Už keletos tvoros sluoksnių slepiasi mėsėdžiai: juodieji leopardai, arba populiariai vadinamos juodosios panteros.
„Gamtoj papuola gal mažiau jų spalvų, bet žmonėm daugiau patinka juoda spalva, nors gamtos yra tinklinė spalva ir jinai dominuojanti. Taip kad čia daugiau yra tie gyvūnai iš privačios kolekcijos, auginti rankiniu būdu, nėra labai aršūs, nėra labai pikti", – tęsė savininkas.
Visi gyvūnai – jauni, ūgis daug nesikeis, bet priaugs dar trečdalį svorio. Kartu su keturiais juodais leopardais atvežti ir du įprastų spalvų. Iš narvų – į laisvę: po žolę lėtai ropoja trys šiltųjų kraštų sausumos vėžliai. Du milžiniški, sveriantys po 80 kg, ir vienas mažylis.
„Mažiukas, leopardinis vėžlys, kuris jau tokio dydžio ir pasiekęs yra, o stepiniai didieji tie vėžliai, gal jie daug ir neaugs, bet jie dar ilgai labai gyvent turėtų", – tikino E. Legeckas.
Jeigu šiems vėžliams sąlygos tinka, jie sulaukia pusantro šimto metų.
Trims naujiems zoologijos sodo gyventojams vėžliukams kompaniją sudaro kengūros. Kaip sako zoologijos sodo šeimininkas, taip jie nekonkuruoja nei dėl maisto, nei dėl šios teritorijos, vieni bėgioja greit, kiti – dar greičiau.
Kengūros sode jau spėjo apsiprasti, tik mažieji kengūriukai dar slepiasi sterblėse ir naujakurius milžinus vėžlius stebi atsargiai.
„Šitie yra sausumos vėžliai, jie ir taip labai mažai geria, jeigu to vandens ir nelabai yra, tai jie pasipildo vandens trūkumą organizme iš vaisių, daržovių, salotų, žolės", – sakė pašnekovas.
Privačiose kolekcijose, zoologijos soduose pavasarį pagausėja jauniklių, tad įprasta praktika gyvūnais keistis ar pirkti: taip į Klaipėdos rajoną iš Anglijos atkeliavo ir būrys katinių lemūrų, skanaujančių bananus, šešios itin greitos ir dūkti mėgstančios žaliosios markatos.
