Į pašto dėžutes grūdamos reklamos ne vienam panevėžiečiui tampa galvos skausmu.
Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą skrieja skundai ne tik dėl nekokybiškų pirkinių, neatliktų paslaugų, bet ir dėl nesąžiningos reklamos. Kaip teigia tarnybos vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas, pastaruoju metu skundų dėl netinkamos, nepageidaujamos reklamos gaunama vis daugiau. Praėjusiais metais net penki nepageidautinomis reklamomis nepatenkintų vartotojų skundai buvo pasiekę teismus, nagrinėtos bylos, pažeidėjams skirtos baudos.
Grūda kiek telpa
Vis dažniau prašoma sutramdyti į pašto dėžutes nesibaigiančias šūsnis reklaminių leidinių grūdančius platintojus.
Panevėžietė Angelė dienraščiui pasakojo negalinti atsistebėti kai kurių platintojų įžūlumu. „Laiptinėje gyvena užsienyje dirbantis jaunuolis. Jis į namus parvažiuoja kartą per mėnesį ar dar rečiau. Tai į jo pašto dėžutę per tą laiką, kol jo nėra, tiek prikemšama leidinių, kad net sunku patikėti, kad tiek gali tilpti. Juk mato, kad neišimami, kad nebetelpa, vis tiek grūda“, – piktinasi moteris. Ji sako kartą pati mačiusi, kaip platintoja net įsirėžusi kamšė reklamas į ir taip jau sausakimšą dėžutę. „Dar koja priminkit – daugiau tilps“, – neiškentusi sugėdino platintoją, o ši atšovė dirbanti taip, kaip reikia.
Nepatenkinti į dėžutes grūdama makulatūra ir daugiau panevėžiečių, ypač ilgesniam laikui išvažiuojančių, reklamomis nesidominčių. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas V. J. Ūsas sako, jog skundai dėl reklamomis perpildomų pašto dėžučių pasiekia ir tarnybą. Tiesa, teismo nė vienas toks skundas dar nepasiekė.
Būtina perspėti
Įvairiausiais būdais gaunantys nepageidaujamas reklamas vartotojai, bandydami nuo jų apsisaugoti, kreipiasi į įvairias instancijas. Tačiau, kaip teigia vyriausiasis specialistas V. J. Ūsas, ne visi skundai būna pagrįsti.
„Vartotojai dažnai pamiršta, kad pildydami anketas įvairioms lojalumo kortelėms, naršydami tinklalapiuose pateikia konkrečius savo duomenis ir pažymi, jog pageidauja arba sutinka gauti informaciją“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas. Įstatymas teigia, kad reklamą telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu ar kitaip galima teikti tik su gavėjo sutikimu ar prašymu, reklamą draudžiama teikti, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas.
Į pašto dėžutes brukamoms reklamoms užtvara gali tapti užrašai ant dėžučių, skelbiantys, jog reklaminiai leidiniai čia nepageidaujami. Tokių užrašų jau atsiranda ir ant panevėžiečių pašto dėžučių.
„Vartotojai ir anksčiau galėjo kreiptis į tarnybą ir pranešti apie nepageidaujamą reklamą, bet jie turėjo įrodyti, jog reklamos tikrai nepageidauja. Jeigu yra užrašas, kad reklama nepageidaujama, o ji vis tiek brukama, bus imamasi priemonių“, – tikina vyriausiasis specialistas.
Ginti vartotojų teises įstatymo raide nuspręsta atsižvelgus į gausėjančius skundus dėl agresyviai paštu platinamos reklamos. Numatyta: jeigu gavėjas nenori gauti reklamos, ant savo laiškų dėžutės turėtų nurodyti, kad reklamos gauti nepageidauja. Daugelyje kitų Europos šalių tokia praktika jau seniai įprasta. Asmenys, pažeidę gavėjo pageidavimą, privalo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal surašytus protokolus pažeidimus nagrinės bei sankcijas taikys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Baudos didelės
Kaip teigia V. J. Ūsas, už reklamos naudojimo reikalavimų nepaisymą gali būti skiriama nuo tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Jeigu pažeidimas nežymus, nepadarantis žalos, pažeidėjas gali būti tik įspėtas.
Nepatenkintieji per prievartą brukama reklama gali kreiptis ir į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnus.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys sako, kad gyventojų nusiskundimų dėl nepageidaujamų reklaminių leidinių pašto dėžutėse tarnyba iki šiol nebuvo gavusi. Panevėžiečiai dažniausiai kreipiasi dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų.
„Nuo šių metų bus kreipiama daugiau dėmesio į reklamų platinimą. Gautus skundus nagrinėsime, aiškinsimės, kas kaltas dėl reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo“, – žada vedėjas.
Pirmosiomis metų dienomis, matyt, daugeliui ne reklamos galvoje. Šiuo metu žmonės į inspekciją kreipiasi dėl per šventes gautų nekokybiškų dovanų. Nori jas grąžinti į parduotuves, keisti, o kai kas klausia, ką daryti gavus dvi ar dar daugiau vienodų daiktų.
Pardavėjai vieno iš jų atgal priimti nenori, nes daiktas kokybiškas. A. Šleivys sako, kad ir įstatymas neįpareigoja kai kurių kokybiškų daiktų priimti. Dovanas perkantiesiems inspektoriai pataria niekada neišmesti pirkimo čekių, kad prireikus būtų galima dovaną pakeisti ar grąžinti.
