Kaip rimtai reikia žiūrėti į tokią statistiką ir kaip mūsų regione gyventojams reikia reaguoti į tokius sentimentalias kalbas apie buvusių sąjungų atkūrimą?
Apklausos skirtos kelti sentimentus
Paskutinės "Levada Centr" atliktos apklausos duomenimis, 63% apklaustųjų apgailestauja dėl SSRS griūties, 68% mano, kad senoji sąjunga yra neįmanoma. Tačiau 52% apklaustųjų palaikytų naujos sąjungos įkūrimą.
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos ir diplomatijos fakulteto lektorius daktaras Giedrius Česnakas sako, kad tokios apklausos orientuotos į sentimentų gaivinimą. „Apklausos tokios, kurios publikuojamos Rusijos žiniasklaidos priemonėse, susijusios glaudžiai su politine aplinka ar net pavaldžios valstybei. Yra akivaizdu, kad jos turi kelti sentimentus ir rodyti, kad postsovietinės erdvės piliečiai jaučiasi sentimentus būtent sovietinei praeičiai. Ir dar tuo pačiu akcentuoti būtinybę orientuotis į Rusiją. Kuri, pageidautina, skatinti atkurti ar galvoti apie integraciją, darant įtaką politikams ir sprendimų priėmėjams jausti tokį piliečių spaudimą“, - sako G. Česnakas.
Nors paskutinė „Levada Centr“ atlikta apklausa, yra laikoma bene patikimiausiu apklausų šaltinių, G. Česnakas sako, kad tik demokratinėse valstybėse iš tikrųjų galima pasitikėti tokiais duomenimis. „Įsivaizduokim ir pačią apklausos specifiką. Tarkim skambina apklausos vykdytojas, ir prisistato. Pilietis, gyvendamas Rusijoje, kaip jis natūraliai gali sureaguoti į tokius klausimus, kai šalyje nuomonės laisvė yra suvaržyta. Ir jis nežino, kaip tai gali atsiliepti jo darbo vietai, šeimai, vaikams. Tai tomis apklausomis nelabai galima pasitikėti, nes sociologinės apklausos, kiek jos gali pasakyti apie tikrą piliečių nuomonę, tai tik demokratinėse valstybėse, kur piliečiai nebijo oficialiai pasakyti savo pozicijos ir nebijo, kad dėl tos savo pozicijos bus nubausti“, - komentuoja pašnekovas.
Formuoja nuomonę
Giedrius Česnakas teigia, kad tokios apklausos nėra tiesioginė grėsmė, tai tik bandymas legalizuoti valdžios atliekamus veiksmus. „Manau, kad tai nėra kažkokia grėsmė, bet įsivaizduokim, kad ir pačioje Rusijoje taip yra kuriamas mito palaikymas. Ir kai ponas Putinas, ar kiti Rusijos užsienio reikalų atstovai ar net Dūmos deputatai pradeda kalbėti apie būtinybę kalbėti apie Sovietų sąjungos buvusių šalių sujungimą. Ir politikai gali sakyti: „žiūrėkit, bet mūsų piliečiai tai tam pritaria“. Ir taip neva legitimuojami iš piliečių paramos suteikimo valstybės oficialūs žingsniai“, - sako politologas.
„Ir vėlgi, klausimas, ar čia yra pirmiausia piliečių nuomonė, ar tai pirmiausia suformuoja politikai ir tada paleidžia į viešą erdvę. Ir tada ratas apsisuka ir piliečiai per apklausas tokią nuomonę atkartoja. O dėl grėsmių kalbant, tai ar jau šitos apklausos rodo, kad bus kažkokios karinės intervencijos ir priemonės, tai žvelgiant į visą patį kontekstą, tai akivaizdu, kad ne piliečiai remia, kada Rusija eina į karą. Bet Rusijos valdžiai yra svarbu suformuoti nuomonę ir sukurti tam tikrą palaikymą jų veiksmams“, - teigia pašnekovas Giedrius Česnakas.
Rusijos valdžia siekia atkurti imperiją
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, valstietis Vytautas Bakas sako, kad tokios apklausos yra skirtos formuoti visuomenės nuomonę. „Rusijos politinio elito strategija yra atkurti imperiją ir įtaką postsovietinėje erdvėje. Kadangi yra daugybė socialinių problemų šalies viduje, ekonominių problemų. Tai tokiomis apklausomis paprasčiausiai stengiamasi iš vienos pusės nukreipti savo visuomenės dėmesį ir konsoliduoti rusų tautą ir jų pasaulį, žaisti tais jausmais“, - komentuoja Seimo narys.
Anot pašnekovo, skirtingos žinutės yra transliuojamos ir skiriamos skirtingoms šalims. „Akivaizdu, kad visuomenei, Rusijos žmonėms, reikia paaiškinti, kodėl tie procesai, pasiruošimai vyksta. Ir kodėl Rusija ginkluojasi, skirdami tokius išteklius karinei ginkluotei. Tai tam procesui reikia priežasties, todėl antraštėmis ir straipsniais žiniasklaidoje yra skleidžiama propaganda. O Rusijos politinio elito propaganda yra išmani, ir skirtingos žinutės yra skleidžiamos skirtingoms šalims. Vieną žinutę jie konstruoja savo visuomenei, kalbama apie blogą Vakarų pasaulį. Kita žinutė yra kitam mūsų regionui skirtas, trečioji - senosioms Europos šalims, ir dar viena – JAV“, - sako Vytautas Bakas.
Rusija yra rengiama karinei agresijai
Vytautas Bakas taip pat atskleidžia, kad jį labiausiai stebina Rusijos valdžios pasiruošimas karinei agresijai ir Vladimiro Putino reitingų pokyčiai. „Rusijos visuomenė yra rengiama karui iš esmės. Ir ne tai, kad karui, bet tokiai karinei agresijai. Nes taip yra kuriamas priešo mentalitetas. Nes visi aplinkui yra blogi, nori užgrobti Rusijos išteklius ir tokiu panikos būdu visuomenė konsoliduojama. Rusija nuolat su kažkuo kariauja. Esu net matęs įdomius tyrimus, kurie parodė, kad didesnė karinė agresija daro įtaką Putino populiarumui – jo didėjimui. Ir nepaisant to, kad yra ekonominis nuopuolis, tarkim ir per pačią krizę, Putino reitingas labai smarkiai kilo. Ir kai Rusija buvo agresyvi, Putino reitingas buvo aukščiausias. Tai yra manoma, kad tokiu būdu politinis elitas bando išsaugoti savo įtaką"
„Mes turime nustoti gyventi iliuzijomis ir suprasti, kad Rusijos politinio elito interesas yra palaikyti tą įtampą tiek pasaulyje, tiek regione“, - sako politikas Vytautas Bakas.
