Daugiausiai nuo vilkų kasmet nukenčiantys avių augintojai mano, jog vilkų populiacija yra per gausi ir reikėtų didinti leidžiamų sumedžioti vilkų limitą. Vien parama prevencinėms priemonėms įsigyti problemos neišspręs – plėšrūnų nesustabdo nei elektriniai piemenys, nei tvoros.
Grobio ieško ne miškuose
Vilkų antpuolių padaugėja, kai jie pradeda mokyti vilkiukus medžioti. Plėšrūnai puldinėja avis, ožkas, net raguočius. Vis dažnėjantys vilkų antpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį.
Dalį jų net priverčia atsisakyti avių, ožkų, kitų ūkinių gyvūnų auginimo.
„Per medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 120 vilkų. Mūsų asociacijos nuomone, vilkų medžioklės limitą reikėtų didinti. Akivaizdu, kad šių plėšrūnų vis daugėja. Medžioklėtyros laboratorijos atliktų genetinių tyrimų duomenimis, tarp praėjusį sezoną sumedžiotų vilkų 53 buvo iš skirtingų šeimų.
Tai reiškia, kad Lietuvoje vilkų šeimose buvo 53 vados, tačiau vilkų medžioklės limitas kažkodėl skaičiuojamas nuo kažkada nustatytų 34 vilkų šeimų, galėjusių turėti vadas. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija gausėja, tad ir medžioklės limitas turi būti didinamas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.
Padažnėję vilkų antpuoliai į ūkininkų valdas kartais siejami su afrikiniu kiaulių maru (AKM), dėl kurio sumažėjo vilkų maisto – šernų. Ir nors miškuose gausu kanopinių gyvūnų, pilkius jie vis mažiau domina. Pasak asociacijos vadovės, vilkai vis agresyvesni, nebetenka žmogaus baimės instinkto ir jiems daug paprasčiau ateiti į pievas, kur aptvertas ganosi „maistas“ – tai yra avys.
„Vilkams miško nė nebereikia – avis, kitus ūkinius gyvūnus pasigauti jiems daug paprasčiau, nė medžioti nereikia. Tą liudija ir mokslininkų stebėjimai – kai Klaipėdos rajone vilkai per keletą dienų kelis kartus užpuolė naminius gyvulius, papjovė karvę, kitą naktį buvo nufilmuota, kaip vilkų gauja grįžo prie papjauto grobio ir nusižiūrėtos karvių bandos. Nors tuo metu toje pačioje pamiškės pievoje šuoliavo stirnos, elnias, prabėgo kiškiai, lapė, vilkai į juos net nežiūrėjo.
Akivaizdu, kad jie vis dažniau „specializuojasi“ ūkinių gyvūnų medžioklėje.
Vilkų gynėjams visada sakau, kad iš tokių vilkų niekam naudos nėra, nes jie neatlieka vadinamojo miško sanitaro vaidmens, nemedžioja silpnų, paliegusių miško gyvūnų. O blogiausia, kai vilkai moko jauniklius medžioti puldami ūkininkų gyvulius. Vilkiukai paragavę pirmą kartą papjautos avies mėsos ar kurio kito ūkinio gyvūno tarsi „užsiprogramuoja“, kad tai jų grobis, tokio ir reikia ieškoti bei medžioti“, – sakė G. Kisielienė.
Didžiausia bėda – probleminiai vilkai
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės nuomone, žymiai didesnį dėmesį reikėtų skirti probleminiams vilkams, jie neturi būti paliekami gamtoje. Vilkas – gudrus gyvūnas. Per tam tikrą laiką jis išmoksta išvengti apsaugos priemonių, jas įveikti ir toks plėšrūnas pasidaro ypač pavojingas.
„Probleminiai vilkai nebebijo nei žmonių, nei apsaugos priemonių. Jie išmoksta peršokti tvoras ir papjauti avis, ožkas, kitus gyvulius. Vilkai įjunksta į ūkinius gyvūnus, nes juos medžioti daug lengviau nei laukinius. Šie plėšrūnai ateina net į kiemus ir drasko prie būdų pririštus šunis. Ar mums tokių vilkų reikia?“ – stebėjosi G. Kisielienė.
Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 dieną, tačiau probleminį individą, jei jis daro žalą ūkiniams gyvūnams, galima sumedžioti ir ne medžioklės sezono metu. Tokiu atveju savivaldybės administracija turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir nustatyta tvarka gauti atskirą leidimą paimti vilkus iš jų buveinių dėl jų daromos žalos.
„Vilkas papjovęs naminį gyvulį kitą dieną ateina baigti doroti savo grobį, tačiau tol, kol gaunamas leidimas sumedžioti tokį probleminį plėšrūną, užtrunka laiko. Vilkas nelauks, kol visi raštai pas valdininkus „suvaikščios“, – baigęs kruviną puotą jis dingsta. Gavus leidimą vilkas sumedžiojamas, bet ar tikrai tas probleminis?“ – abejoja G. Kisielienė.
Asociacijos vadovė svarsto, jog taip galbūt yra sumedžiojami ne probleminiai individai, o miškuose grobio ieškantys vilkai.
„Medžiotojai vilkus medžioja miške, bet galbūt reikėtų medžioti ne tuos, kurie miške, o tuos, kurie išeina iš miško ir eina į ūkininkų pievas, laukus ir puldinėja naminius gyvulius. Kad vilkai bent bijotų artintis prie sodybų, ganyklų, nes dabar jie visai praradę bet kokią baimę“, – svarstė asociacijos vadovė.
Elektrinės tvoros neapsaugo
Nuo vilkų atakų ūkininkai savo gyvulius saugo visais įmanomais būdais: įrengia aptvarus, elektrinį piemenį, atitinkamo aukščio tvoras, o tuo metu, kai vilkai pradeda vilkiukus mokyti medžioti, ūkininkai vos ne kasnakt keliasi ir eina prie savo gyvulių, mėgindami atbaidyti vilkus.
Apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti yra skirta 1 mln. eurų Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą gauta 123 tūkst. paraiškų 527 tūkst. Eur sumai. Paraiškas dar galima teikti iki rugsėjo 18 d. Aplinkos ministerija yra sudariusi sąrašą, kokiose savivaldybėse daugiausiai registruojama vilkų.
„Prevencinės priemonės nuo vilkų – elektrinio aptvaro pirkimas, įrengimas ūkininkams apmokamos 100 procentų iš Kaimo plėtros programos lėšų. Paramą suteikiant pirmiausia orientuojamasi į tuos ūkius, tas savivaldybes, kur daroma didžiausia žala, kur registruojama daugiausiai vilkų. Į paramą norėtų pretenduoti ir kitų rajonų ūkininkai.
Mūsų nuomone, jei lieka lėšų po to, kai kreipėsi tos savivaldybės, kurioms suteiktas prioritetas dėl vilkų gausos, į paramos lėšas galėtų pretenduoti ir kitos savivaldybės“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė tvirtina, kad jokia elektrinė tvora neapsaugo nuo vilkų užpuolimo. „Vilkai yra daug protingesni ir pavojingesni žvėrys, negu dažnas mano. Joks aptvaras jiems ne kliūtis. Jie moka peršokti tvoras, sugeba pasikasti po jomis arba taip įbaido ir įvaiko aptvertą avių bandą, kad avys panikuodamos ir iš baimės pačios išverčia aptvarą, o tada vilkai jas sugaudo ir išpjauna“, – teigė G. Kisielienė.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtina, jog daug ūkininkų skeptiškai vertina elektrines tvoras, nes jos nuo vilkų negali apsaugoti.
„Dideliam vilkų gynėjų džiaugsmui ir su Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų palaiminimu yra skirtas vienas milijonas eurų elektrinėms tvoroms, kurios nelabai nuo vilkų apsaugo, įsigyti. Jos tinkamos, kad gyvuliai neišeitų iš aptvaro, bet kad vilkai į tą aptvarą nepatektų – taip nebūna. Juk kaip tik elektriniuose aptvaruose ganomus gyvulius vilkai ir pjauna, – teigė A. Stančikas. – Jei milijonas eurų būtų skirtas kompensacijoms už vilkų padarytą žalą, tai būtų daug daugiau naudos.
Už padarytą žalą kompensuojama iš Aplinkos ministerijos lėšų, bet visokiais būdais bandoma jų kuo mažiau išleisti. Elektrinių piemenų pardavėjams dosniai mokama iš KPP pinigų.
Bent jau ta prevencinė programa veiktų visoje Lietuvoje, kaip buvome sutarę, nes lėšų turėtų pakakti. Tačiau vienoms savivaldybėms paramą duoda, kitoms neduoda. Po paskutinio Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio tarsi viskas pakrypo į teigiamą pusę, bet vis dar sulaukiu skambučių iš kai kurių savivaldybių, kad negali pasinaudoti parama prevencinėms priemonėms.“
Žala didesnė už kompensacijas
Avininkyste Lietuvoje daugiausiai užsiima nedideli ūkiai, vidutinė banda – apie 15 avių. Pasak asociacijos vadovės, jei vilkai išpjauna pusę tokios bandos, ūkininkai neretai visai atsisako avių auginimo. Jie piktinasi ir klausia: „Kodėl mes avis turime auginti vilkams? Gal dabar valstybė vietoj avininkystės puoselės vilkininkystę?“
Už vilkų padarytą žalą praėjusiais metais išmokėta 150 tūkst. Eur kompensacijų. Reali žalų suma yra kur kas didesnė, nes dalis žmonių net nesikreipia į savivaldybių komisijas. Mokamos kompensacijos už vilkų padarytą žalą neatperka visų patirtų nuostolių.
„Ūkininkai patiria ir moralinę, ir materialinę žalą. Kompensacijos neatperka viso to, ką ūkininkas įdėjo įsigydamas ir augindamas veislines avis, ėriavedes, tikėdamasis praplėsti bandą. Po vilkų antpuolio likę gyvi gyvuliai jaučia stresą, išgąsdintos ir nuvaikytos vaikingos ėriavedės praranda ėriukus. Žala nebus kompensuota, jei vilkai papjovė avį, o įsagas prapuolė. Jei nėra įsago, niekas kompensacijos nemokės“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė G. Kisielienė.
Populiaciją būtina reguliuoti
Kaimyninėje Latvijoje per sezoną leidžiama sumedžioti beveik 300 vilkų, o ir medžioklės sezonas prasideda gerokai anksčiau nei pas mus. Manoma, kad dėl šiltėjančio klimato vilkai jauniklių atsiveda galbūt anksčiau nei įprastai, anksčiau pradeda ir mokyti medžioti, tad svarstoma, ar nereikėtų ir medžioklės sezono paankstinti.
„Anksčiau pradėti medžioklės sezono nereikėtų, nes taip tik pagausinsime probleminių vilkų, kurie puola ūkinius gyvūnus. Probleminiais dažniausiai tampa vilkai, palikti tėvų anksčiau, nei reikėtų. Todėl vilkų medžioklės sezono pradžia – spalio 15 diena – yra laikas, kai jaunikliai jau yra paaugę, išmokyti medžioti ir gali patys susirasti maisto. Jeigu vilkiuko tėvai bus sumedžioti anksčiau, toks vilkiukas tikriausiai išaugs į probleminį vilką, kuris eis lengviausio grobio – avių“, –„Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas V. Graičiūnas.
Koks bus vilkų medžioklės limitas šį sezoną, dar skaičiuojama pagal padarytos žalos atvejus, pranešimus apie pastebėtus vilkus ir kt.
„Pagal pėdsakus šiais metais nebuvo galimybės suskaičiuoti vilkų šeimų, bet pagal kitus duomenis mokslininkai stebi, skaičiuoja vilkų šeimas, jauniklių prieauglį. Kai bus gautos mokslininkų rekomendacijos, tada paaiškės ir vilkų medžioklės limitas“, – sakė V. Graičiūnas.
Aplinkos ministerija yra užsakiusi atlikti tyrimą, kuris turėtų patvirtinti arba paneigti, kad vilkai atsiveda vaikus anksčiau nei įprastai. „Jei mokslininkai tikrai pasakys, kad dabar dėl klimato atšilimo vilkai atsiveda vilkiukus anksčiau, medžioklės sezoną galbūt būtų galima pradėti anksčiau, bet kol tokių duomenų neturime, pradėti medžioti anksčiau negalime, nes tik prisidarytume daugiau problemų“, – sakė V. Graičiūnas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas teigė, jog komitete artimiausiu metu tikriausiai bus svarstomas vilkų medžioklės klausimai. „Tikiuosi, kad teiksime pasiūlymus ir dėl sumedžiojamų vilkų skaičiaus didinimo, ir galbūt dėl medžioklės terminų pakeitimo.
Svarstytina, ar nereikėtų dar neprasidėjus medžioklės sezonui išmedžioti dalies vilkų ten, kur jie agresyviai ir dažnai puldinėja ūkininkų gyvulius, pridaro daug žalos. Bent dalį plėšrūnų reikėtų iš gamtos išimti ir nors kažkiek atbaidyti, nes šiandien medžiotojas neturi teisės netgi baidyti vilkų, kadangi tai prieštarautų aplinkosaugininkų reikalavimams.
Ūkininkai neretai priekaištauja medžiotojams, kad jų neapgina nuo vilkų. Medžiotojai pasiruošę apginti, tačiau negali, nes to neleidžia šiandieniai įstatymai“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Ir A. Stančikas, ir G. Kisielienė tvirtina, jog niekas nesikėsina ir nenori išnaikinti vilkų, tačiau reguliuoti jų populiaciją būtina. „Vilkų populiacijos gausėjimą rodo tai, kad jų atsiranda tose vietose, kur gyvena žmogus, o to anksčiau nebūdavo.
Vilkų gauja turi savo arealą, o kai dalis vilkų yra išstumiama iš gaujos, jie turi ieškoti sau kitos buveinės ir šiandien jau pradeda artėti prie gyvenviečių, miestų prieigų. Tai kelia didelį nerimą, nes yra pavojus ir žmonėms. Suaugusio žmogaus vilkas gal ir neužpuls, bet kas gali garantuoti, kad neužpuls išėjusio pauogauti, pagrybauti vaiko?“ – klausė parlamentaras A. Stančikas.
Straipsnio autorė – Violeta GUSTAITYTĖ.
Šaltinis: www.valstietis.lt
