Grožio salono, įsikūrusio Vilniuje, „Egoforma“ vadovė Viktorija Melčinskaitė pasakojo, kad šiuo metu tenka taupyti kaip ir visiems kitiems verslams ar gyventojams.
„Klientų sumažėjo, žmonės ateina rečiau nei patys norėtų. Daugelis ėmė taupyti, atsisako nebūtinų paslaugų. Dabar žmonės dalį grožio procedūrų atlieka namuose. Štai kosmetikos pardavėjai sako, kad žmonės perka kosmetikos priemonės ir procedūras atlieka patys namuose.
Mes patys irgi taupome, sumažinome apšvietimą, sutrumpinome darbo valandas, ateiname tuo laiku, kai klientai užsirašo, nes jeigu sėdėsime ir lauksime, švaistysime tiek laiką, tiek elektros energiją. Būna, kad per dieną ateina vos keli žmonės arba meistrė iš viso neateina į darbą, nes nėra klientų“, – sakė grožio salono vadovė.
Vis tik V. Melčinskaitė apie darbuotojų atleidimą dabar negalvoja.
„Tikimės kažkaip išsilaikyti. Tikimės, kad viskas bus gerai ir galiausiai viskas susitvarkys. O iššūkių jau turėjome ir anksčiau. Teko pergyventi karantiną, karo pradžią Ukrainoje, visi šie įvykiai paveikė mūsų verslą“, – komentavo grožio salono vadovė.
Pakėlė kainas
Grožio salono „Safyra“ Panevėžyje vadovė Brigita Bačkytė pripažino, kad padidino grožio paslaugų kainas, nes pakilo kosmetikos produktų kainos, išaugo elektros sąskaitos.
„Verslai už elektrą moka žymiai daugiau nei kiti gyventojai. Tad visos šios išlaidos nemažai atsieina.
Kai kurie klientai irgi taupo, jie stengiasi rečiau naudotis grožio salonų paslaugomis. Pastebėjome, kad žmonės rečiau ateina dažytis plaukų, jie tempia iki paskutinės akimirkos. Jeigu anksčiau ateidavo kas mėnesį dažytis plaukų, dabar ateina kas 6 savaites. Tačiau kitomis paslaugomis žmonės naudojasi, nepastebėjome, kad rečiau užsirašytų“, – sakė B. Bačkytė.
Ji teigė, kad jos vadovaujamame salone kol kas klientų netrūksta.
„Teko pakelti paslaugų kainas, tačiau ir tai klientų neatbaidė. Žmonės supranta, kad dabar viskas brangsta. Paslaugas pabranginome apie 5 eurais.
Kol kas neketiname nei mažinti darbuotojų skaičiaus, nei trumpinti darbo valandų. Ruduo ir žiema parodys, kaip viskas klostysis, kiek viskas dar brangs“, – pasakojo B. Bačkytė.
Taupo elektrą ir šildymą
Šiauliuose esančių grožio namų „Mademoiselle“, vadovė Raimonda Šležienė pasakojo, kad dabartinė situacija išmokė taupyti.
„Kol kas nesišildome, tuo metu pernai tokiu pačiu metu jau buvome įsijungę šildymą. Taip pat išsukome iš tam tikrų vietų elektros lemputes.
Žmonės irgi atsisako kai kurių kosmetologinių procedūrų, kurios nėra pirmo būtinumo. Jeigu anksčiau pas kosmetologę per ateidavo 4 kartus per mėnesį, dabar ateina tik kartą“, – klientų įpročius komentavo grožio namų vadovė.
Ji tikino, kad apie darbuotojų skaičiaus mažinimą negalvoja.
„Tada tik blogiau viskas būtų. Juk specialistės nuomojasi darbo vietas, moka nuomą ir komunalinius mokesčius, tad dalintis išlaidomis išeina pigiau.
Paslaugų kainų irgi nekėlėme, jos pas mus buvo nemažos, tai jas dar ir sumažinome, kad tik žmonės ateitų“, – sakė R. Šležienė.
Gyventojai vis daugiau taupo?
„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad aukšta infliacija, krentanti perkamoji galia ir artėjantis šaltasis žiemos sezonas gyventojus verčia labiau apgalvoti pirkinių būtinybę ar net dalies jų atsisakyti.
Jie skaičiuoja, kad atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis apimtys, įvertinus infliacijos įtaką, rugpjūčio mėnesį jau krito maždaug 5 proc., rodo banko duomenys.
„Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat metų pradžios demonstravo puikias augimo tendencijas ir vasarą pasiekė rekordines aukštumas. Matėme, kad nepaisant aukštos infliacijos bei karo, gyventojai savo atostogų planų keisti nebuvo linkę, tad išlaidos maitinimo įstaigose, viešbučiuose bei oro uostuose mušė visų laikų rekordus“, − komentavo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Ekonomistė pastebi, kad didelė gyventojų dalis norėjo bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos prarastas keliones, o skiepų suteikiama apsauga bei panaikinti veiklos ir judėjimo ribojimai leido sėkmingai tą daryti.
„Visgi atėjęs ruduo gyventojus sugrąžino į realybę – daugiau nei 5 proc. sumenkusi perkamoji galia privertė namų ūkius geriau apgalvoti pirkinius bei atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, ruošiantis šaltajam metų sezonui.
Kaip parodė užsakymu atlikta apklausa, beveik pusė respondentų nurodo jau pakeitę savo finansinę elgseną. Tai yra, jie vis dažniau perka prekes su nuolaida, renkasi pigesnius prekės ženklus arba atsisako nebūtinų pirkinių“, − sakė G. Ilekytė.
Žiema atneš dar daugiau iššūkių
G. Ilekytė atkreipia dėmesį, kad nors gyventojų santaupų lygis šalyje dar nesumenko, tačiau taupyti gyventojams tapo sudėtingiau.
„Indėlių kiekis šią vasarą dar didėjo, bet jau gerokai lėčiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu skolinimosi apimtys vartojimo tikslais kiek išaugo. Tai reiškia, kad infliacijos naštą gyventojai bando atlaikyti kiek mažiau taupydami, o kai kurie iš jų skolindamiesi.
Žvelgiant į Latviją bei Estiją, tendencijos šiose Baltijos šalyse yra itin panašios. Tiesa, Estijoje, kurioje metinė infliacija rugpjūtį jau pasiekė beveik 25 proc., gyventojų išlaidos mokėjimo kortelėmis sumenko kiek labiau nei Latvijoje ir Lietuvoje“, − komentavo ekonomistė
