NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.
„Dabar NT rinka itin aktyvi, tad ir bandoma parduoti už kur kas didesnę nei rinkos kaina būstus. Tai atspindi dabartinę situaciją, dalis pirkėjų bijo, kad kainos kils. Tad pardavėjai bando parduoti ne šių, o kitų ar dar kitų metų kainomis. Ir atsiranda pirkėjų, kurie sutinka tiek mokėti.
Dabartiniai pirkėjai skuba, pamiršta racionalumą. Tai lėmė pandeminis kiekybinis ekonomikos skatinimas. Tai padėjo išvengti krizės, tačiau dabar susiduriame su kitokiomis problemomis, kurias turime spręsti“, – sakė NT ekspertas.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas irgi Žygimantas Mauricas teigė, kad dabar žmonės perka ne būstą, bet kvadratinį metrą ir daugiau į nieką nežiūri.
„Dabar visokių būsto pardavimų skelbimų tenka pamatyti. Pavyzdžiui, parduodamas gyvenamosios paskirties būstas be langų, juk toks būstas neatitinka reikalavimų.
Be to, vieną kartą pastačius būstą jau nebeišeis jį pakeisti, o žmonės dabar labai skuba pirkti, tad vėliau pirkiniu gali ir nusivilti. Juk apskritai daug turime sovietinių pastatų, kurie šiandien jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Tad kam dar statyti panašius pastatus, dabar reiktų statyti kokybiškus būstus“, – tikino ekonomistas.
Anot jo, dažnai būna, kad pirkdami ir iš brėžinio pirkėjai gauna ne tai ko tikėjosi, tačiau dažnu atveju jau nieko pakeisti nebegali.
„Pirmiausia nusiperka būstą, o vėliau pamato, kad būstas mažesnis, nei tikėjosi ir netelpa visi baldai, kurie brėžinyje tilpo. Arba tik nusipirkę būstą ima ieškoti, kur versti vaikus į darželį ar mokyklą. Ir dažnu atvejo mokymo įstaigos arti nebūna. Pavyzdžiui, Vilniaus Šnipiškių rajone nėra arti mokyklų, tad gyventojai turi vaikus vežti į kitus mikrorajonus“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, mažėjant būsto plotui vis daugiau gyventojų, kurie nori gyventi erdviau kelsis į užmiestį.
„Pajamoms augant žmonės reikalaus vis daugiau kokybės, tiek išorinės infrastruktūros, tiek paties pastato kokybės“, – teigė Ž. Mauricas.
Maži butai pigesni, todėl juos ir perka
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad didžiąją rinkos dalį Vilniuje, centrinėje miesto dalyje sudaro mažos kvadratūros butai.
„Daugelyje Vakarų Europos miestų ši tendencija jau praeina, žmonės jau nori didesnių būstų. Tačiau Vilniuje ši tendencija dar aktyvi. Maži būstai turi didelę paklausą tada, kai kyla NT kainos. Didesnis būstas tampa žmonėms neįperkamas, tad jie ieško mažesnių ir pigesnių būstų.
Tačiau vėliau augant pajamoms žmonės susiduria su kita problema. Jie norėtų ir galėtų įsigyti didesnį būstą. Tačiau jų pasiūlos, ypač miesto centre, praktiškai nėra. Todėl jeigu žmogus nori įsigyti 4 ar 5 kambarių naujos statybos butą senamiestyje neturi iš ko rinktis“, – NT rinką komentavo brokeris.
Siūlo įvesti daugiau mokesčių
Pasak A. Antanavičiaus, NT kainos kyla, nes daug žmonių tiki tolimesniu būsto kainų augimu, pinigų nuvertėjimu ir galvoja, kad investicija į būstą yra geras sprendimas.
„Jie perka po antrą ar trečią būstą. Šalia visa to situaciją stebi didieji rykliai – instituciniai investuotojai. Jie mato puikią progą ateiti į kaistančią rinką, prisipirkti būsto nuomai ir taip vienu šūviu nušauti 2 zuikius – paspartinti būsto kainų kilimą ir taip pasididinti savo portfelio vertę (uždarbį) ir apsunkinti galimybes pirmo būsto pirkėjams įsigyti turtą. Šie tokiu atveju taps nuomininkais institucinių investuotojų nusipirktuose butuose“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Anot jo, NT perka ne tik profesionalai, bet ir tie, kuriems tai bus pirmas ir galbūt viso gyvenimo pirkinys.
„Jiems būsto kainų kilimas yra ne džiaugsmas, o didelis rūpestis. Taigi, realus sprendimas yra tik vienas – vėsinti investuotojus, būsto akumuliuotojus, kurie šiandien būsto rinką mato kaip lengvo uždarbio terpę. Vėsinimas yra galimas tik per papildomą apmokestinimą. Nori pirkti antrą ir paskesnį NT? Puiku – susimokėk valstybei, pavyzdžiui, sandorio mokestį turi Didžioji Britanija. Po to tokie pirkėjai turėtų mokėti ir NT mokestį.
O valstybė savo ruožtu surinktas lėšas galėtų nukreipti į savivaldybių būsto statybas, kurie būtų kaip parama jaunoms šeimoms, specialistams ir t. t. Taip žaidimo taisyklės būtų gerokai vienodesnės ir sąžiningesnės, o atmušus kažkam norą pirkti po keletą būstų, rinkos temperatūra vėstų, atsirastų daugiau galimybių ir pirmo būsto pirkėjams“, – sakė A. Antanavičius.
Mažų būstų kainos
Portalas tv3.lt patikrino, kiek NT skelbimų portale Aruodas.lt kainuoja 25 kvadratinių metrų ploto būstai.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Naujamiesčio mikrorajone, Vivulskio g. esantis naujos statybos 23 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja 139 tūkst. eurų.
Skelbime nurodyta, kad butas naujos statybos, visiškai pastatytas ir įrengtas 2021 metais. Butas parduodamas su vonios ir virtuvės baldais ir įranga. Taip pat butas turi 10 kvadratinių metrų ploto terasą.
Dar vienas 25 kvadratinių metrų ploto butas parduodamas Šnipiškių mikrorajone, Žalgirio gatvėje už 119 tūkst. eurų. Butas visiškai įrengtas 2019 metais, parduodamas su visa buitine technika ir baldais.
Tačiau nedidelių būstų galima įsigyti ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Palangoje Vaivorykštės g. 25 kvadratinių metrų ploto butas parduodamas už 122 tūkst. eurų. Butas visiškai įrengtas 2020 metais, parduodamas su visa buitine technika ir baldais.
Registrų centras: NT sandorių rinka kiek aprimo
„Registrų centro“ duomenimis, NT sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu kuklesnis nei spalį. Nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordiniais buvusius 2019-uosius, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.
„Nors 2021 metai dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių kiekį šie metai bus rekordiniai. Klausimas, į kurį atsakys gruodžio mėnesio duomenys, yra tik, kokia gi bus ta naujoji kartelė. Pasiekti naujojo rekordo nesutrukdė ir pastarąjį mėnesį aprimusi rinka – visų pagrindinių NT kategorijų lapkričio duomenys buvo kuklesni nei pastarųjų mėnesių vidurkis“, – sako „Registrų centro“ duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau buvo įregistruota 145,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 116,1 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 118 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.
Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 18 proc. mažiau nei šių metų spalio mėnesį.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 35,7 tūkst. butų pardavimų – 21 proc. daugiau nei per vienuolika 2020 metų mėnesių, kai įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-lapkritį – 32,7 tūkst.). Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 15 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 12,5 tūkst. butų sandorių, arba 20 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-lapkritį – 10,9 tūkst.), Kaune – 4,9 tūkst., arba 12 proc. daugiau (2019 m. – 4,8 tūkst.), Klaipėdoje – 3,2 tūkst., arba 36 proc. daugiau (2019 m. – 3 tūkst.).
