Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.
Karštos diskusijos dėl poligonų steigimo nuo šio rudens kelsis ir į Seimą, kuris turės tarti paskutinį žodį, priimdamas įstatymą dėl karinių poligonų įsteigimo.
Dar birželio 26 d. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti du naujus Lietuvos kariuomenės poligonus vakarų Lietuvoje – Tauragės ir Šilalės karinius poligonus su būtina jų veiklai reikalinga infrastruktūra.
Kaip teigiama KAM pranešime, toks sprendimas priimtas įvertinus KAM ir LK teiktus pasiūlymus dėl galimos LK poligono vietos, kurioje galėtų treniruotis Lietuvos kariai.
„Būtinybę įkurti du naujus LK karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija – Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kenkianti Lietuvos ir visos Europos saugumui“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, intensyvi LK modernizacija, išaugęs Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius, turimų karinių objektų perkrova reikalauja naujos karių treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.
Planuojama, kad steigiamuose Tauragės (4 304 ha) ir Šilalės (2 677 ha) kariniuose poligonuose vyks LK karinės technikos manevravimo pratybos, šie poligonai neturės visiško karinės teritorijos statuso – juose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas ir nevažinės sunkioji karinė technika (pvz., tankai).
Pasak ministro, dėl steigiamų poligonų vietos gyventojų gyvenimo kokybė nenukentės ir didelių nepatogumų nesukels.
Skaičiuojama, kad pradėjus poligonų steigimo darbus galėtų išaugti vietos, regioninių paslaugų, pvz., statybos rangos paslaugų, maitinimo, laikino apgyvendinimo, pastatų ir teritorijų priežiūros poreikis, kuris skatintų vietos gyventojų užimtumą, mažintų nedarbą.
Be to, vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius prie jų. Taip pat tikimasi, kad suintensyvėtų karių ir civilių bendradarbiavimas, atsirastų galimybė treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjungai.
Naujųjų poligonų steigimui buvo atrinktos trys teritorijos Vakarų Lietuvoje – Kretingos, Šilalės ir Tauragės rajonuose. Kretingos rajone teritorijos buvo atsisakyta, nes ji neatitiko karinio poligono reikalavimų: joje daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo objektų.
Poligonai Vakarų Lietuvoje pasirinkti bendradarbiaujant su AM, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Valstybinių miškų urėdija (VMU).
Tauragės ir Šilalės karinius poligonus numatoma įsteigti specialiuoju įstatymu. KAM jau yra parengusi specialius įstatymų projektus dėl poligonų steigimo, jiems jau pritarė šalies Vyriausybė, beliko, kad įstatymu poligonų steigimui pritartų ir Seimas.
Naujiena pribloškė
Tauragės bei Šilalės rajonų gyventojai, užsiimantys augalininkyste, bitininkyste, daržininkyste, uogininkyste, auginantys dėl savęs ir pardavimui, žinią apie naujų karinių poligonų steigimą jų kaimynystėje sutiko kaip verslo ir gyvenimo kaime pabaigą.
Į VL kreipėsi Pagramančio seniūnijos (Tauragės r.) gyventoja ūkininkė (pavardė redakcijai žinoma), kuriai nesuprantama, kodėl kariniam poligonui paimama Pagramančio regioninio parko žemė, kuri šiuo metu tarnauja rekreaciniams tikslams – sutvarkyta, pritaikyta lankytojams ir jų gausiai lankoma.
Ūkininkei labai svarbi ten esanti daugiau nei 200 metų gyvuojanti Tyrelių giria (Pagramančio sen., Tauragės r.). Tai, pasak vietos gyventojos, yra toks gražus ir unikalus gamtos kampelis, jame stūkso dvi atodangos, vinguriuoja upė, tarnauja pakabinami tiltai, pėsčiųjų takai, Jūros upės prieigose įrengtos vietos plaukioti baidarėmis. Prieš lankomiausią regyklą ir yra visa 4,3 tūkst. ha paimama teritorija, kuri būtų paversta kariniu poligonu.
„Mes turime tik vieną tokią gražią vietą“, – rūpestį dėl šio gamtos kampelio išsakė vietos gyventoja-ūkininkė, teigdama, kad ją ir kaimynus labai sukrėtė naujiena, jogVyriausybė jau pasirašiusi nutarimą leisti pas juos įrengti poligoną, kurią pirmą kartą liepos 10 dieną išgirdo per vienos televizijos žinias.
Ūkininkės teigimu, nemaža dalis gyventojų yra nusiteikę prieš tokius užmojus, o kiti net nežino, kad viskas nuspręsta neatsiklausus pačių gyventojų.
„Mes tik iš televizijos sužinojome, kad ruošiamas toks drastiškas žingsnis. Iki tol – niekas niekur nieko. Mane labai papiktino, nes dar visai neseniai per jubiliejinę Dainų šventę patys šalies vadovai kalbėjo, kad „giria žaliuotų“, visi tik už girią. Tuo tarpu jau paruoštas planas sunaikinti Tyrelių girią“, – paslaptinga nieko gero vietos gyventojams nežadančia tyla stebėjosi Tauragės rajono gyventoja, supratusi, jog pas juos pasigirdusi mintis, kad „kažkam reikia nugirinti šią girią“ – akivaizdus faktas.
Moteris pasakojo, kad prieš 30 metų įkurtame Pagramančio regioniniame parke yra nutiesti puikūs pažintiniai takai, pati jais daug kartų praėjusi, ir patikino, kaip viskas aplinkui gražu.
„Tokia vietovė yra Dievo duota dovana. Kalnas–pakalnė–kalvelė, esu apvažiavusi vos ne visą Lietuvą, bet tokios vietos, tokios Dievo dovanos niekur nesu mačiusi. Į regyklą plūsta žmonės iš visos šalies. Kas buvo atvažiavę, tie žino. Nusileidus – abejose pusėse senovės gyvenvietė, dvi atodangos, piliakalnis.
Šitiek grožybių ir viskas vienoje vietoje. Ir dabar paversti tą vietą kariniu poligonu... Man nuo tokių užmačių net kraujospūdis pakilo“, – pasakodama graudinosi vietos gyventoja, kuri šiose apylinkėse gimusi, augusi ir dabar gyvendama viskuo labai džiaugėsi.
Tauragės rajono Pagramančio seniūnijos gyventojai-ūkininkai planuoja kreiptis į Seimą, kad būtų ir jie išklausyti, seimūnai įsigilintų ir į jų poreikius, nes dabar kaimo žmonių rūpesčiu tapo pašonėje suplanuotas nepageidaujamas karinis objektas.
„Mes tiesiog įtariame, kad čia gali būti įvairūs norai – vieta labai graži, nes regioninis parkas. Jį pavers kariniu poligonu, nuties visą infrastruktūrą, o paskui, kai nebereikės, juk galima poligoną ir panaikinti“, – svarstė Tauragės rajono ūkininkė.
Bitininkavimui būtų galas
Žinią apie planuojamą kiek mažesnį nei Tauragės rajone Šilalės rajono karinį poligoną itin skausmingai sutiko ekologinio bityno savininkai Jonas ir Dalia Rabačiai, klausdami, kas lauktų jų ekologinio, 130 bičių šeimų turinčio ūkio, nes bitininko šeimos sodyba Pagramančio regioniniame parke (Šilalės r.) atsiduria prie pat poligono. „Ekologija, regioninis parkas ir karinis poligonas – visiškai nesuderinami dalykai“, – teigė ekologinio bityno šeimininkai Rabačiai iš Šilalės rajono.
Ūkininkų-bitininkų Rabačių erdvi sodyba, apsupta miško, prie upės, jų planuose – kviesti žmones pas save į edukacines meditacines stovyklas. Atsiradus poligonams, bitininkų šeima netiki, kad jų bitininkavimo tradicijoms puoselėti dar būtų vietos, nes nebeliktų ramybės, harmonijos, kas gamtoje yra labai svarbu.
Vieno stambiausių bitininkų Šilalės rajone J. Rabačiaus teigimu, nesvarbu, kad kažkas kažką sumąstė neatsiklausę vietos gyventojų nuomonės, jiedu su žmona ir kaimynai yra nusistatę prieš visokias statybas, prieš gamtos niokojimą. Anot bitininko, ne tik žmonėms pasunkės gyvenimo sąlygos – kur tada bitutėms dingti, kur reikės kraustytis su visu bitynu? Ūkininkai bijo, kad aplinkui mauros kariuomenės technika, nebus jokios ramybės nei jiems patiems, nei ūkiniams gyvūnams, o jų kaimynai yra ežiai, gandrai – viskas, kas gyvena gamtoje.
Ūkininkams ir dėl žemių neramu – ar prisidengiant valstybės vardu, valstybės interesais, dar kitais dalykais, nebus jų žemės nusavintos.
Medžiotojai be medžioklės plotų
Šilalės rajono žmonės nerimauja, ar iš viso bus galima į miškus įžengti grybų ir uogų pasirinkti. Gyventojai baiminasi triukšmo, karinės technikos judėjimo, neįsivaizduoja, kaip tęstų ūkininkavimą, o medžiotojai netektų turimų medžioklės plotų. Šilutiškių medžiotojų atstovas atkreipė dėmesį, kad regioniniame parke yra Kreivių piliakalniai, miškas ir prasideda poligonas. Taip pat ten yra ir Obelyno medžiotojų būrelio plotai ir jie šitame masyve turi 13 kvartalų, iš kurių 12 taps poligonu.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus pirmininko Genadijaus Zbarausko duomenimis, Tauragės rajone iš viso yra 500 medžiotojų ir veikia 3–4 klubai. Jam rūpi, kas atsakys už padarytą žalą gyvūnams, nes briedis – valstybės.
Šilališkiai svarsto, kodėl valdžia buvusių poligonų neatnaujina, kur teritorijos ir taip užterštos? Šilalės rajono gyventojai nerimauja ir dėl to, esą pas juos jau pinga nekilnojamasis turtas. Dėl rudenį planuojamų steigti karinių poligonų prie Šilalės ir Tauragės rajonų jau prisijungė ir gretimo Jurbarko rajono gyventojai, gyvenantys minėto regioninio parko teritorijoje ar greta jo, taip pat turintys daug klausimų ir baimių.
Šilalės meras Tadas Bartkus neneigė itin pasigedęs informacijos iš KAM, nes būtent dėl jos trūkumo priešiškumą poligonams žmonės ir jaučia, nes nieko apie juos nežino. Detaliau viską išgirdo tik liepos 15 dieną, o mero nuomone, šie procesai turėtų būti su žmonėmis aptariami nuo pat pradžių – pirmiausia reikėjo susitarti, aptarti, kad visi viską žinotų, nes ir pačiam merui neaišku, ar poligonas ateityje nevirs ir šaudymo poligonu, tuomet net ir Tauragės miesto gyventojai už kelių kilometrų kiekvieną dieną girdėtų šaudymus. Tad vietos gyventojai sunerimę, ar galės bent naktimis išsimiegoti.
„Mes kalbame apie naudą verslui, bet neįvardijame kokią naudą, nes praktikoje situacija nėra tokia, kaip KAM bando pateikti“, – teigė Šilalės rajono meras.
Stengsis nenuskriausti
Po susitikimų su Tauragės, Šilalės bei Jurbarko rajonų gyventojais, KAM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Vyriausybės, KAM, AM, LK, VSTT, VMU atstovai išklausė vietos gyventojus, atsakė į jiems aktualius klausimus. Vietos gyventojai domėjosi, kodėl būtent šiose teritorijose nuspręsta įsteigti poligonus, ar buvo svarstomos kitos vietos, kokios numatytos poligonų ribos, ar žmonės galės patekti į poligonų teritoriją, kas bus daroma su privačiais sklypais, patenkančiais į poligono teritoriją, kaip už juos bus kompensuojama.
Žmonės teiravosi, kokia veikla poligonuose bus ribojama, kokią įtaką tai turės medžiotojų veiklai, kaip poligonų steigimas paveiks jų gyvenimo kokybę, kokia būtų daroma žala gamtai, kuo naudingas jų įsteigimas Tauragės ir Šilalės regionų gyventojams ir kaip prisidės prie šalies saugumo užtikrinimo. Išklausiusios Šilalės, Tauragės, Jurbarko gyventojų nuogąstavimus ir pasiūlymus, KAM ir AM ieškos jų interesus atspindinčių sprendimų ir toliau tęs dialogą su vietos bendruomenėmis.
Anot KAM pranešimo, Tauragės ir Šilalės poligonų teritorijos buvo suformuotos taip, kad į jas nepatektų draustiniai. Tauragės poligono teritorijoje yra Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kuri yra kultūros vertybė ir bus saugoma. Šilalės karinio poligono teritorijoje kultūros vertybių nėra. Svarbu pažymėti, kad plyno miško kirtimas nėra numatomas – miškas bus retinamas tik kai kuriose poligonų teritorijose, atsižvelgiant į karinės technikos manevravimo veiksmų poreikį.
Garso ir oro tarša reikšmingai pakisti neturėtų, nes planuojama, kad Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks LK karinės technikos manevravimo pratybos. Naujuosiuose poligonuose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas ir nevažinės sunkioji karinė technika.
Susitikimuose su vietos bendruomenėmis medžiotojai teiravosi, kodėl jų veikla būtų uždrausta, kai uogautojams ir grybautojams yra leidžiama uogauti ir grybauti. Nors kariniuose poligonuose medžioti draudžiama, siekiant užtikrinti gyvūnų populiacijos gausos reguliavimą, KAM atstovai pasiūlė bendrų sprendimų: norint sumažinti gyvūnų populiaciją poligone, galėtų būti išduodamas leidimas medžioklei.
Be to, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Apie laiką, kada bus galima lankytis teritorijoje, gyventojai bus aiškiai informuojami. Karinių vienetų judėjimas į poligoną ir iš jo bus matomas, tačiau nebus nuolatinis ir neribos įprastos kelių naudojimo tvarkos. Poligonuose galės treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Poligonų ir kitos infrastruktūros steigimas sukurs darbo vietų tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems darbuotojams. Vietos verslas bus skatinamas, padidės vietos produkcijos ir paslaugų vartojimas, stiprės socialinis dialogas su bendruomenėmis. Nauda gyventojams taip pat pasireikš per geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius prie jų.
Trumpai apie poligonus
Tauragės karinio poligono dydis – 4 304 ha. Jį sudaro 13 valstybinės žemės sklypų (4 266 ha) ir 7 privatūs žemės sklypai (miškai, 38 ha). Draustinių teritorijoje nėra. Kultūros vertybės – LDK valstybės sienos atkarpa, Dunokų kapinės. Saugomos teritorijos šalia poligono – Jūravos miško ąžuolo genetinis draustinis, Kaskalnio geomorfologinis draustinis, Viešvilės gamtinis rezervatas.
Šilalės karinio poligono dydis – 2 677 ha. Jį sudaro 11 valstybinės žemės sklypų (2 669 ha) ir 2 privatūs žemės sklypai (miškai, 8 ha). Draustinių ir kultūros vertybių ten nėra. Šilalės poligone esančios 5 privačios namų valdos į poligono teritoriją neįtrauktos. Saugomos teritorijos šalia poligono – Akmenos kraštovaizdžio draustinis.
Straipsnio autorė: Rima Kazakevičienė
