Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms. Šio dokumento neturintys asmenys negali lankytis didelėse parduotuvėse, kavinėse, baruose, grožio salonuose, dideliuose renginiuose ir pasilinksminimo vietose.
Nauja tvarka galioja jau kelias dienas, tačiau, kaip pastebi žmonės, yra būdų, kaip ją galima apeiti. Pavyzdžiui, patekti į parduotuves ar kavines kartais galima net neturint galimybių paso, mat jo paprasčiausiai niekas net netikrina.
Gyventojai: galimybių pasus tikrina ne visur
Į parduotuves, kavines ir kai kurias kitas vietas patekti nuo praėjusio pirmadienio galima tik turint galimybių pasą. Portalo tv3.lt skaitytojai, jau išbandę naują tvarką, sutiko pasidalinti, su kokiomis patirtimis tikrinant galimybių pasą susidūrė.
Skaitytoja Gražina į prekybos centrą nuėjo iš karto ribojimams įsigaliojus – pirmadienį. Ji apsilankė viename Vilniuje esančiame prekybos centre. Tuo metu eilėje stovėjo keletas žmonių, galimybių pasus tikrino du apsauginiai.
„Turėjo skaitytuvus, parodžiau savo galimybių pasą. Jį turėjau nuscreenshotinusi (ekrano nuotraukos pavidalu – aut. past.), nuskaitė, sako – prašom, eikite“, – tv3.lt sako Gražina.
Mergina į prekybos centrą užsuko pavalgyti, ėjo į viduje esančią kavinę.
„Ten padavėjos dar atskirai tikrino QR kodus. Skenavo telefonais, o ne atskirais aparatais. Ten jau nebetiko mano screenshotas (ekrano nuotrauka – aut. past.), buvo per didelis QR kodas, paprašė, kad sumažinčiau, nuskaitė“, – teigia Gražina.
Į tą patį prekybos centrą ji užsuko ir antradienį. Mergina pastebėjo, kad prie įėjimo į prekybos centrą jos galimybių paso QR kodo nuskenuoti jau niekas nebeprašė.
„Pasižiūrėjo galiojimo datą, sako – prašom, eikite. Restorane irgi. Sako: patikrino jus? Sakau: taip. Sako: sėskit prie staliuko. Atsipūtę žmonės, įdomiai pasirodė šis dalykas“, – dalinasi Gražina.
Portalo tv3.lt skaitytoja Gretė sako šią savaitę apsilankiusi kitame sostinėje esančiame prekybos centre.
„Ėjau į maisto prekių parduotuvę, ji yra viduje, reikia eiti per pagrindinį prekybos centro įėjimą. Iš pradžių apskritai nesusigaudžiau, kaip reikia įeiti, nes tik įėjus pro į šonus atsidarančias duris viduje koridorius buvo perskirtas juostomis. Jei eini į vidų, turi eiti dešine puse, o išeidamas – kaire puse.
Tuo metu visiškai nebuvo žmonių, įėjau viena, sėdėjo vyresnio amžiaus apsauginis. Buvau pasimetusi, atėjau pasiruošusi galimybių pasą, jis manęs paklausė, ar turiu, parodžiau, bet tuo metu jis net nežiūrėjo“, – pasakoja Gretė.
Vis dėlto išeidama iš prekybos centro mergina pastebėjo, kad prie įėjimo stovėjo daugiau žmonių. Gretė mano, kad ir šie žmonės nebuvo kruopščiai tikrinami, mat apsauginis neturėjo jokio prietaiso, kuriuo galėtų skenuoti galimybių pasus.
Kita tv3.lt skaitytoja Kristina šią savaitę su galimybių pasu apsilankė parduotuvėje, bare ir bibliotekoje. Bare, kaip sako Kristina, darbuotojai tikrino ir QR kodą, ir asmens dokumentą. Tačiau atėjus į biblioteką ar parduotuvę, buvo nuskaitytas QR kodas, tačiau ar galimybių pasas tikrai priklauso tam asmeniui, nepatikrino.
„Suprantu, kad daug laiko užima, gal ir užknisa tikrinti tuos QR kodus, bet net į veidą realiai nepažiūrėjo. Pažiūrėjo, kad atėjo moteris ir gerai, eik savo keliais“, – tv3.lt sako Kristina.
Tai merginai nepatinka ir verčia patalpose jaustis nesaugiai.
„Teko girdėti, kad moteris eina už kitus pasiskiepyti, ją pagavo policija ir neaišku, kiek kartų ji skiepijosi. Kažkas turi galimybių pasą realiai nusipirkęs, tas žmogus nepasiskiepijęs vaikšto ir kelia pavojų. Kaip ir su kito žmogaus galimybių pasais gali vaikščioti. Galima vaikščioti be kaukių, bet aš vis tiek vaikštau su kauke parduotuvėje, nes neramu, kad kažkas eis su padirbtu ar draugo galimybių pasu“, – nuomone dalinasi Kristina.
Į parduotuvę pateko su „Avinų pasu“
Portalas tv3.lt trečiadienį rašė apie tai, kad vienas panevėžietis į prekybos centrą pateko su padirbtu galimybių pasu. Avinu Baronu pasivadinęs vyras suklastojo dokumentą, pavadino jį „Avinų pasu“ ir pateikė šį dokumentą apsauginiams.
Vyras socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kaip į prekybos centrą patenka su suklastotu galimybių pasu. Tam, anot jo, tereikia mokėti naudotis fotošopu.
Autorius galimybių pasą pervadina „Avelių pasu“, o save dokumente įvardija kaip Aviną Baroną. Taip pat nurodoma, kad toks „pasas“ galioja 5 metus. Tada vaizdo įraše matyti, kaip žmogus ateina su padirbtu pasu į prekybos centrą. Čia patikrinimą atliekanti darbuotoja tik pasižiūri į atspausdintą pasą, tačiau jo nenuskanuoja. Žmogus yra praleidžiamas į prekybos centro vidų, kaukės jis nedėvi.
Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, apie šį vaizdo įrašą jau pranešta policijai. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad šiuo metu nagrinėjama medžiaga, bus sprendžiama, kaip kvalifikuoti šio asmens veiksmus.
„Siūlome nejuokauti tokiais dalykais. Primename, kad už dokumentų klastojimą gresia iki 3 metų laisvės atėmimo. Tačiau jei žmogus anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas. Tiesa, šiuo metu policija dar nekonstatuoja, kad tai yra dokumento klastojimo atvejis“, – pabrėžė R. Matonis.
Daugelis prekybos centrų skenuoja QR kodus
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad šiuo metu prekybos centrai dirba pagal operacijų vadovo Arūno Dulkio nustatytą tvarką, tad galimybių pasus tikrinti galima ir vizualiai, ir skenuojant QR kodą.
„Daugelis prekybos centrų priėmė skenavimo, aukštesnio patikros lygio standartą ir skenuoja bent jau kol nėra piko valandų, didelių srautų. Skenuoja arba apsauginiai, arba per aparatus.
Jeigu kyla abejonė dėl asmens, teikiančio dokumentus, lyties ar amžiaus, tada prašoma ir ID“, – tv3.lt sako M. Statulevičius ir priduria, kad šiuo metu veikianti sistema dar yra bandoma ir netrukus turėtų nusistovėti.
„Taip, mes stebime viešąją erdvę, kad atsiranda pranešimų, kai žmonės, keista, bet gana drąsiai dalinasi tuo, kad jie su padirbtais dokumentais patenka (į prekybos centrus – aut. past.). Tai liūdna, nes prekybos centrai, jų darbuotojai yra Vyriausybės nutarimų įgyvendintojai, nereikėtų jų kaltinti, bet reikėtų bendradarbiauti“, – komentuoja M. Statulevičius.
M. Statulevičius įspėja, kad gyventojai padirbtais ar ne savo galimybių pasais į prekybos centrus nebandytų prasmukti. Pagavus tokį asmenį jau prekybos centro viduje, gali būti kviečiama policija, o už dokumentų padirbinėjimą arba naudojimąsi ne savo dokumentu gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Tarpusavyje kalbėjome, kad tokie atvejai nėra dažni – tai labiau pavieniai atvejai. Ir iš policijos kol kas negavome pranešimų, kad tai daroma labai masiškai ar dažnai“, – sako M. Statulevičius.
LNTPA vadovas sako, kad jei reikės galimybių paso patikros tvarką griežtinti, bus „liūdna, bet priemonių reikės imtis.“
„Tai sukels nepatogumų patiems lankytojams. Visiems reikės parodyti ID, laukti prie įėjimų, susidarys eilės ir panašiai. Manau, kad žmonės neturėtų sau kenkti“, – sako M. Statulevičius.
Jo vertinimu, prekybos centrai sukuria saugias apsipirkimui sąlygas, laikosi dezinfekcijos standartų, patalpose veikia aukšto lygio oro ventiliacijos ir dezinfekcijos sistemos.
Barai susidūrė su gudraujančiais
Kad gyventojai bando gudrauti ir ateina su ne savo ar padirbtais galimybių pasais, pastebi sostinės barai. Vilniuje veikiantys „Nomads“ ir „Alchemikas“ sako jau prieš kurį laiką sulaukę klientų, kurie bandė į barą ateiti su ne savo galimybių pasais.
„Alchemikas“ vadovė Akvilė Bieliauskaitė pasakoja, kad galimybių pasai bare yra tikrinami išmaniuosiuose telefonuose įdiegtomis programėlėmis.
„Paprašai svečio atidaryti galimybių pasą, europinį pasą arba kokį nors dokumentą, kurį jie turi. Egzistuoja programėlė tikrinti ir galimybių pasui, ir kitų šalių QR kodams. Kartu paprašai ir asmens dokumento, banko kortelės ar kažko, kad įrodytų, kad tai yra tikrai to žmogaus“, – tv3.lt komentuoja A. Bieliauskaitė.
Tokią patikrą baras vykdo visada. Kaip sako „Alchemiko“ vadovė, iš pradžių buvo susidurta su sukčiaujančiais asmenimis. Jie, pasak A, Bieliauskaitės, dažnai rodydavo šalia sėdinčio draugo galimybių pasus.
„Pasakai, kad kadangi jie neturi galimybių paso, negali jų aptarnauti ir viskas“, – sako A. Bieliauskaitė.
„Nomads“ sako jau pripratę prie galimybių pasų tikrinimo tvarkos. Baro vadovas Marius Barila sako, kad baras nuo pat pradžių neabejojo jų klientų sąžiningumu ir nuomone apie galimybių pasus. Baras galimybių paso reikalavimą taikyti pradėjo anksčiau nei nuo rugsėjo 13 d.
„Svečiai sąmoningi ir jiems didelių problemų dėl to nekyla dažniausiai visi ateina pasiruošę. Mes stengiamės vengti bet kokių konfliktinių situacijų, svečiams atsisėdus prie stalo leidžiame pasiruošti galimybių pasus“, – tv3.lt pasakoja M. Barila.
Vis dėlto vienas kitas sukčiaujantis lankytojas pasitaiko. Kai kurie lankytojai kartais rodo kitiems asmenims priklausančius galimybių pasus.
„Tai labai aiškiai iš karto pasimato. Jeigu tai yra ne to asmens galimybių pasas, iš akių labai greitai gali pastebėti. Užtenka vardo antrą kartą paklausti ir matai, kad susimėto. Jeigu kyla įtarimas, paprašome ID.
Gimininguose baruose pamatėme, kad būna nesąžiningų žmonių, tai įsivedėme taisyklę, kad visad prašome ID“, – sako M. Barila.
SAM: apgaudinėdami žmonės bloga daro sau
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tikrinant asmenų galimybių pasus ar analogiškus dokumentus, jų gali būti prašoma kartu pateikti ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galimybių paso klastojimus ar naudojimąsi svetimu dokumentu vertina kaip netoleruotinus veiksmus, už kuriuos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Kaip yra laikomasi ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų, tikrina kontroliuojančios institucijos. Tyrimus atitinkamose srityse atlieka savivaldybių administracijos, Policijos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)“ – rašoma SAM laiške tv3.lt.
Ministerija primena, kad sukčiams gali grėsti baudos arba laisvės atėmimas. Už dokumento klastojimą arba suklastoto dokumento naudojimą gresia baudos, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Už kito asmens dokumento naudojimą ar laikymą taip pat gresia baudos, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
„Galimybių pasas atveria galimybes. Deja, bet pats dokumentas neapsaugo nuo viruso, apsaugo vakcina. Šioje vietoje yra labai svarbus visuomenės indelis, juk pandemiją galime suvaldyti tik veikdami kartu. Jei asmenys apgaudinėja naudodami netikrą ar ne savo dokumentą – bloga daro ne Vyriausybei, o sau, savo aplinkai, kitiems žmonėms“, – teigia SAM.
Galimybių pasą gauti galima šiais atvejais:
Pasiskiepijus
- „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakcina – praėjus 1 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo;
- „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcina – praėjus 2 sav. po vienintelės vakcinos dozės suleidimo;
- „Vaxzevria“ vakcina – praėjus 4 sav., bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios vakcinos dozės;
- Persirgus COVID-19 liga – praėjus 2 sav. po bet kurios vienos vakcinos dozės.
Persirgus
Persirgus COVID-19 – praėjus ne daugiau nei 210 d. nuo teigiamo COVID-19 testo rezultato. Arba turint teigiamą COVID-19 IgG antikūnų arba bendrųjų antikūnų kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo rezultatą - praėjus ne daugiau nei 60 dienų.
Atlikus testą
Turint neigiamą mokamo SARS-CoV-2 PGR tyrimo arba mokamo antigeno testo rezultatą – abu galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.
Kokį tau pavojų kelia nepasiskiepinęs sveikas žmogus, atsakyk kluika??? Pasiskiepinę pirmą sav. kaip tik kelia pavojų, jie yra viruso nešiotojai, pasitikrink faktus.Antiek nuopušos kai kurie, kad net trūsta žodžių ir ''epitetų'' tokiems nusakyti.
