Dingusi Kruopių miestelio (Akmenės rajonas) gyventoja beveik po mėnesio surasta negyva miške. Jos ėmėsi ieškoti „šukuodami“ mišką būrys vietinių miestelėnų. Žmonės pasipiktino policija, nes ši nesugebėjo suorganizuoti paieškos.
Dvidešimt aštuonerių metų Kruopių gyventoja dingo kovo 22 — ąją. Namiškiai policijai pranešė po kelių dienų. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Ėjo diena po dienos, o vis nebuvo jokios žinios. Vietiniams gyventojams atrodė, kad policija nė neieško dingusiosios.
Kruopiškiai ragino seniūnę Vandą Kateivienę vis skambinti policijai. Jai atsakydavo: ieškoma.
„O tos paieškos mums atrodė menkos, — “Šiaulių kraštui“ sakė Kruopių gyventojų bendruomenės pirmininkė Meilutė Kaminskienė. — Policininkai atvažiuodavo pas namiškius tik paklausinėti gal kas kur matė dingusiąją, tai atrodė kaip apkalbų pasirinkimas“.
Bendruomenė balandžio 19-ąją tikėjosi sulaukti apylinkės inspektoriaus Arūno Balčiūno. Tačiau jis neatvyko.
M. Kaminskienė, paskambinusi pareigūnui, išgirdo, jog jis esąs kursuose ir apie dingusios kruopiškės paieškas nieko naujo nežinąs.
„Labiausiai tikėjomės išgirsti, gal jau yra aptiktas koks siūlo galas, — “Šiaulių kraštui“ sakė M. Kaminskienė. — Bet kai inspektorius atsakė nieko nežinąs, trūko kantrybė — kiek dar galima laukti ir bent aplink namus nepaieškoti žmogaus“.
Kruopiškiai senokai svarstė: jei moteris nepasirodė nei pas draugus, nei pas gimines, gal nebėra gyvos. Žmonės stebėjosi, kad policijos pareigūnai paprasčiausiai neapžiūri bent artimiausių pastatų, apylinkių.
Bendruomenės iniciatyva
Bendruomenės lyderės ėmė kviesti žmones į dingusiosios paiešką. Galinčių ieškoti atsirado apie dešimt.
Būrys apžiūrėjo prie aštuonbučių namų stovinčius ūkio pastatus, apleistus sandėliukus. Rado lovą, kur kartais nakvodavo moteris, kai išeidavo iš namų, susipykusi su namiškiais.
Pasuko į arčiausiai prie miestelio esantį mišką. Pasiskirstė kas kelis metrus žmogus nuo žmogaus. Tolokai nuėję surado nelaimėlės kūną. Pranešė policijai.
Bendruomenės aktyvistai padėjo moters artimiesiems suorganizuoti laidotuves. Daug kruopiškių ją palydėjo į paskutinę kelionę.
Mirusiąją pažinojusieji vertino ją už geranoriškumą, atvirumą. Ji stengėsi plėsti akiratį, pastaruoju metu lankė kompiuterinio raštingumo kursus.
„Matėme nelengvą tos neįgalios moters gyvenimą, kuri kentėjo dėl sveikatos problemų, jai dažnai skaudėdavo galvą, — mena M. Kaminskienė. — Ji gal kiek buvo atstumta šeimoje, ir nelaimės išvakarėse kilo barniai, po kurių moteris išėjo iš namų“.
Panašių nutikimų pasitaikydavo ir anksčiau. Tačiau atlėgus pykčiui, ji grįždavo į šeimą.
Žmonės spėlioja, kad moteris prarado jėgas dėl ir anksčiau pasitaikydavusios epilepsijos ar kokio kito priepuolio.
Tiksli mirtis priežastis paaiškės, pabaigus medicinos ekspertizę.
Apie ikiteisminį tyrimą Akmenės rajono policijos komisariato vadovai iš pradžių nepanoro „Šiaulių kraštui“ pateikti komentarų. Vėliau situaciją komentavo atstovas spaudai.
Akmenės rajono apylinkės prokuratūra teigė neturinti duomenų apie netinkamus tyrimo veiksmus, tad dėl jo nereiškia priekaištų.
„Buvo keliamos kelios moters dingimo versijos, ir visos vienu metu buvo tikrinamos, — teigė prokuroras Anatolijus Ivanovas. — Buvo savižudybės versija. Buvo versija, kad sąmoningai nutraukė ryšį su artimaisiais, todėl išvyko pas pažįstamą į Šiaulius. Apklausti Kruopių gyventojai, girdėję apie jos pastebėjimą. Tačiau tos versijos nepasitvirtino“.
Pasak Akmenės rajono policijos komisariato atstovo spaudai Sauliaus Kvederio, policija „nešukavo“ aplinkinių miškelių dėl vienintelės priežasties — buvo užfiksuotas pranešimas, kad kruopiškė po dingimo pastebėta Šiauliuose. Todėl bandyta čia ją aptikti.
Vytautas RUŠKYS
