Kaulų nelaužo nei šiluma, nei sumažėjusios sąskaitos. Renovuotas Šiaulių miesto dvylikaaukštis žiemą sutaupė nuo 40 iki 70 procentų lėšų, anksčiau skirtų šildyti. Šiame name šalčiausią mėnesį už šilumą susikaupia 300 litų sąskaita vidutiniam butui. Sąskaitų nesibaimina ir užmiesčio gyventojai: šildosi malkomis ir saule.
Sutaupė 30 tūkstančių
Tilžės gatvės 26-ajame dvylikos aukštų name renovacija baigta pernai. Per žiemą namo bendrija sutaupė 32 tūkstančius litų, nors po didžiojo remonto pradėjo šildyti ir laiptines.
Bendrijos pirmininkė Jolita Kaupienė sako, kad šis namas – „nedėkingas“ pastatas. Visi butai turi daug išorinių sienų, daug ploto užima laiptinės. Tai reiškia, kad daug šilumos namas iki renovacijos išleisdavo vėjais.
Dabar sienos apšiltintos akmens vata, padengtos ne pigiausia apdaila. Apšiltintas ir stogas. Visuose butuose – plastikiniai langai. Kiekvienas butas gali reguliuoti šildymą. Sunaudotas šilumos kiekis matuojamas pagal tai, kiek karšto vandens pratekėjo per buto šildymo sistemą.
Pietinės pusės gyventojai, anot J. Kaupienės, žiemą sutaupė kone 70 procentų šildymui skirtų lėšų. Iš šaltesnės pusės – iki 40 procentų. Gyventojai sutarę, kad bute šaltuoju metų sezonu palaikys ne mažiau kaip 16 laipsnių šilumos.
70 kvadratinių metrų ploto butas anksčiau šiame name šalčiausią žiemos mėnesį mokėdavo 600 litų vien už šildymą. Dabar – 300.
„Sunaudojame mažiau šilumos, o gyvename – šilčiau. Džiaugiamės, kad renovaciją atlikome visiškai, o ne dalimis. Tik vienos laiptinės neišsidažėme ir liftų nepakeitėme. Žinau, kad kai kurie namai taupė – pasiliko seną šildymo sistemą arba pagailėjo stogui apšiltinti, todėl nejaučia didelio efekto“, – pasakojo pirmininkė.
Name – 48 butai. Dauguma savo paskolos dalį sumokėjo iškart. Bendrai – beveik milijoną litų. 19 butų moka paskolą dalimis. Dabar ši skola siekia 300 tūkstančių litų. 700 tūkstančių litų renovaciją rėmė valstybė.
Skirtumas – kelis kartus
AB „Šiaulių energija“ teisininkė-atstovė spaudai Toma Grikštienė informavo, kad renovuoti arba nauji daugiabučiai, suvartojantys mažiausiai šilumos, šalčiausią mėnesį gali išsiversti ir su 200 litų. Palygino panašaus dydžio namus. Pavyzdžiui, Gegužių gatvės 19 namas, kuriame yra 60 butų, statytas 1971 metais. Už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą žmonės mokėjo 174,35 lito per mėnesį. Dainų gatvės 4-asis renovuotas namas tokio pat dydžio butą per mėnesį šildė už 234,59 lito
Daugiausia Šiauliuose yra senos statybos ir nerenovuotų namų. Dainų gatvės 64 namo gyventojai už 60 kvadratinių metrų šildymą praėjusią žiemą mokėjo 362,08 lito. Dauguma tokių butų mieste moka 400-500 litų per mėnesį.
Senos statybos ir prastos šiluminės izoliacijos namai sumoka kosmines sumas už šildymą: Dvaro gatvės 52 namo gyventojai už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą praėjusią žiemą mokėjo 698,50 lito, P. Višinskio gatvės 37 namas – 1088,91 lito, Vilniaus gatvės 213a – 1107,01 lito.
Anot T. Grikštienės, šildymo sezono metu biokurą naudojanti nauja termofikacinė elektrinė gamins apie 50 procentų Šiaulių miesto vartotojams reikalingos šilumos energijos. Dėl to šilumos kaina šiauliečiams nuo šių metų spalio mėnesio mažėja 16,6 procento.
Sveikatos sąskaita netaupo
Aplink Šiaulius esančiose gyvenvietėse žmonės daugiausiai šildosi malkomis.
Gegužiukų kaimo gyventoja Daiva Gailienė sakė jau pasirūpinusi malkomis – 12 kubinių metrų. Vieno kubo kaina – 135 litai. Tiek pakaks visai žiemai, nors namas nemažas ir ne itin naujas. Moteriai dar daugiau malkų prireiks jos šiltnamiams, kuriuose ankstyvą pavasarį žydės gėlės.
Netoliese gyvenanti medikų šeima Ona ir Eugenijus Mikaliūnai šildosi dujomis. Tiesa, jas įjungia tik nuo lapkričio pabaigos, o dabar – tik savaitgaliais, kai atvyksta vaikai ir vaikaičiai į svečius.
„Kol mes dviese, mums pakanka ir židinį pakūrenti, – sako O. Mikaliūnienė. – Aš mėgstu vėsiau. Vyras – šilčiau. Panašu, kad mums malkų daugiau prireikia pirčiai, nei židiniui. Kol abu dirbame, sveikatos sąskaita netaupome.“
Kairių miestelyje devintą dešimtį įpusėjęs Vladas gyvena mažame mediniame name. Malkų turi užtektinai – dviem sezonams.
„Viskas senoviškai čia, – aiškina Pranas. – Namas senas, langai nesandarūs. Tik užkamšiau prieš žiemą. Kūrenu krosnį malkomis – prišyla nuo sienelės. Boileryje kaista vanduo“.
Aukštasis pilotažas
Kairių pakraštyje gyvenantis Vygintas Astasevičius – nagingas ir techniškas žmogus. Namas naujas. Ant stogo pastatytas saulės kolektorius. Vyras namus šildo dujomis. Praėjusią žiemą daugiau nei 300 kvadratinių metrų ploto namą šalčiausią mėnesį šildė už 700 litų.
„Tai ne tik už šildymą, bet ir už dujas, elektrą. Kai kurie mano pažįstami už dviejų kambarių buto šildymą panašiai moka“, – patikslina V. Astasevičius, viską namuose sumontavęs ir įrengęs pats.
Vyras nusprendė gyventi komfortiškai, tačiau ekonomiškai. Jo nuomone, malkomis kūrenantys žmonės nepaskaičiuoja įdėto darbo – supjauti, suskaldyti, sunešti, dvejus metus džiovinti.
Namus įrenginėjo kruopščiai. Su šildymo bei vėdinimo sistemomis dirbo ketverius metus. V. Astasevičiaus teigimu, namas pirmiausia turi būti gerai apšiltintas – reikia geros šiluminės varžos. Tada būtina pasirūpinti vėdinimo sistema. Verta nepagailėti investicijų į šildymo sistemos projektą.
Elektronika V. Astasevičiaus namuose palaiko 20 laipsnių šilumą. Jam dabar nereikia nė piršto pajudinti, kad atvėsus orui įsijungtų šildymas. Vanduo pakaitinamas nustatytomis valandomis – ryte ir vakare, kai visi būna namie.
Langai namuose nevarstomi. Vėdinama rekuperacine sistema – kai išeinantis šiltas oras sušildo įeinantį iš lauko. „Gaunasi nedidelis šilumos nuostolis, o elektros sunaudojama taip pat nedaug – viena kilovatvalandė per parą. Ar geriau būtų išleisti daug šilumos per langus, o vėliau kūrenti?“
V. Astasevičiaus nuomone, jo pasirinktas šildymo būdas yra vienas tinkamiausių. Malkos – daug rūpesčių. Geoterminis šildymas – niekada neatsiperkanti brangi investicija: „Nesigailiu, kad investavau daug į elektroniką, kuri už mane dabar viską dirba. Planuoju pastatyti dar vieną saulės kolektorių. Šilumos voniai nebus per daug net vasarą.“
Alvydas JANUŠEVIČIUS