Šalia apsileidėlių gyvenantys klaipėdiečiai miesto savivaldybę tiesiog užvertė prašymais padėti užkirsti kelią galimoms nelaimėms, rašo dienraštis "Klaipėda".
Apkiautę gyventojai verčia kaimynus kęsti dvoką, parazitų antpuolius ir baimę, kad nevalyvųjų butuose gali bet kada kilti gaisras.
Apsileidę kaimynai ėmė bauginti po to, kai Vilniuje šiukšles linkusio kaupti asmens bute kilo gaisras, nusinešęs net šešių kaimynų gyvybes.
Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė vakar sušaukė neplaninį Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį, kuriame dalyvavo daugiabučių namų administratoriai, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, medikai bei savivaldybės darbuotojai.
Posėdžio dalyviai konstatavo, kad padėtis Klaipėdos daugiabučiuose - prasta. Ne viename jų gyvena apsileidėliai, kuriuos priversti apsikuopti bejėgiai net savivaldybės tarnautojai ir policijos pareigūnai.
Žalgirio gatvės 15 namo 9 butas bene dažniausiai minimas skunduose įvairiausioms institucijoms.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, savivaldybės administracijos direktorė, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkai, Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis gydytojas yra sukaupę pluoštą namo gyventojų prašymų gelbėti juos nuo nevalyvų kaimynų.
Žvalgantis į namą iš lauko, į akis krenta trečiajame aukšte apmusiję, iš vidaus maišais ir skudurais užkrauti kambario ir virtuvės langai.
Šiame bute gyvenanti greitai aštuoniasdešimties sulauksianti Bronislava Bradauskienė ir pusamžis jos sūnus Stasys jau keletą metų kelia grėsmę kaimynų sveikatai.
Žmonės skundžiasi, kad iš buto po visą namą sklinda būriai tarakonų, per ventiliacijos angas į kitus butus atskrenda musės, tvyro puvimo ir išmatų tvaikas. Atšilus namo sienomis pradėjo ropoti blakės.
Namo gyventojai pasakojo, kad darbo neturintis vyras kartu su motina tempia namo šlamštą iš konteinerių.
Šią savaitę policijai žmonės pranešė įtariantys, kad tame bute laikomas yrantis lavonas. Apylinkės inspektorius buvo priverstas apsilankyti pas senolę bei jos sūnų ir įsitikinti, kad mirusiųjų ten nėra.
Prieš kelias dienas į 9-ojo buto duris beldėsi komisija, kurią sudarė Visuomenės sveikatos centro medikė, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas ir policininkas. Šiukšlynu butą pavertę gyventojai buvo dar kartą įspėti iškuopti butą. Daugiau komisija nieko negalėjo padaryti.
„Galime tik geranoriškai bandyti įkalbėti žmones išnešti iš buto šiukšles. Tačiau jei jie neįsileis pareigūnų į butą, negalėsime su jais net pasikalbėti. Brautis į privačią valdą nevalia“, - aiškino 3-ojo policijos komisariato nuovados viršininkas Gintaras Lasickas.
Kai vakar perpiet „Klaipėdos“ korespondentai apsilankė pirmojoje Žalgirio gatvės 15 namo laiptinėje, 9 buto durys buvo praviros.
Buto gyventojas nepajėgė atidaryti durų, nes iš vidaus jos buvo kažkuo užgriozdintos. Į laiptinę tvoskė sunkiai pakeliama smarvė.
Pro pravertas duris matėsi tik pusė žmogaus veido. Barzdotas vyras aiškino visą pusdienį iki pat pietų nešęs į konteinerį šiukšles. Jis gyrėsi išmetęs apie 12 pirkiniams skirtų maišų, prikrautų suplėkusių skudurų.
„Mūsų vonioje įvyko avarija, ir išsiliejo vanduo. Skalbti sukrauti drabužiai sudrėko, todėl atsirado nemalonus kvapas, - aiškinosi vyras. - Dabar vanduo užsuktas, o supuvusius drabužius aš per kelias dienas išnešiu. Žmonės iš savivaldybės žadėjo prie laiptinės atvežti didelį konteinerį, bet kol kas jo nėra“.
Savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė sakė kasmet gaunanti skundų dėl 10-15 užverstų butų. Gydytoja minėjo, kad dėl apsileidusių kaimynų savivaldybei skundėsi Bokštų g. 5, Šiaulių g. 10, Kauno g. 7, Kalnupės g. 11 namo gyventojai.
„Esu įsitikinusi, kad iš tiesų jų yra gerokai daugiau, tik kaimynai nesiskundžia. Netiesa, kad nėra būdų sutvarkyti nuosavus butus užgriozdinusių gyventojų“, - sakė N.Gendvilienė.
Pasak N.Gendvilienės gyventojai gali priimti namo vidaus tvarkos taisykles. Be to, jau kelerius metus nepavyksta patvirtinti statinių higienos priežiūros taisyklių.
Tinkamai patvirtinus šiuos aktus, taisyklių nesilaikantieji gali būti baudžiami baudomis. N.Gendvilienė įsitikinusi, kad baudos būtų geriausias būdas sudrausminti apsivertėlius.
„Jeigu gyventojai nenori mūsų įsileisti į butus, be teismo nutarties mes ir nepateksime. Žardininkų g. 9 namo kaimynams pasisekė. Ten gyveno žmogus, užgriozdinęs butą šiukšlėmis iki pat lubų. Su giminaičių pagalba sugebėjome priversti jį apsikuopti. Tada iš buto buvo išvežti du konteineriai šlamšto“, - prisiminė bendrovės „City Service“, kuriai priklauso penkios Klaipėdos namų valdos, Rinkų vystymo departamento direktorius Vytautas Turonis.
Direktorius siūlė keisti teisės aktus, kad daugiabučių namų administratoriams būtų suteikta daugiau galių, tramdant tuos gyventojus, kurie kelia pavojų sau ir aplinkiniams.
„Vakarų šalyse, jei žmogus nusižengia bendriems interesams, administratorius už jį išsprendžia problemą ir pateikia sąskaitą už sutvarkymą“, - sakė V.Turonis.
Žmonės nuogąstauja, kad apsileidėlių butai tampa ne tik parazitų veisyklomis, bet ir galimais gaisro židiniais.
Jeigu nevalyvų žmonių butuose kiltų gaisras, jo metu gyventojai gali žūti dėl užgriozdintų evakuacinių išėjimų: balkonų, lodžijų, rūsių, užrakintų stogų liukų.
Pastebėta, kad gyventojai neretai rakina arba deda grotas ant bendrojo naudojimo patalpų, baimindamiesi, kad čia neapsigyventų asocialūs asmenys ir nepradėtų vaikščioti vagys.
Rakinami ir liukai, pro kuriuos galima patekti ant stogo. V.Turonis sakė, kad išėjimai ant stogo rakinami, nes kitaip vagys vagia antenas, skardas, kuriomis apskardinti liftų šachtų stogeliai.
Prieš ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį ugniagesiai atliko reidus į naktimis dirbančias ugdymo įstaigas. Reido tikslas - išsiaiškinti kokios yra evakuacijos galimybės, jei kiltų gaisras.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Gintautas Stankevičius sakė, kad blogiausia padėtis buvo vaikų globos namuose „Rytas“ ir „Danė“, kur darbuotojai negalėjo greitai rasti priešgaisrinių išėjimų raktų, patys išėjimai buvo apkrauti stelažais. Maža to, koridoriuose vakare nedegė šviesa, tad gaisro metu tektų gelbėtis apgraibomis.
Daugiabučių gyventojai evakuacinius išėjimus užgriozdina ir savo butuose, nepalikdami ugniagesiams galimybių juos išgelbėti.
30 metrų ilgio kopėčiomis ugniagesiai gali pasiekti tik šeštojo aukšto butus. Geriausiu atveju, jeigu kieme prie namo nestovi automobiliai, įmanoma pasiekti septintąjį aukštą.
Aukščiau gyvenantys gyventojai gaisro atveju turėtų nusileisti pas žemiau gyvenančius kaimynus, kad būtų išgelbėti. Tam devynaukščių balkonuose padarytos evakuacinės angos.
Tačiau, anot G.Stankevičiaus, beveik visų devynaukščių gyventojai liukus užstatę spintelėmis. Kiti liukus užbetonavę, o kopėtėles, kuriomis būtų galima nusileisti į apačią, nupjovę.
G.Stankevičius neslėpė, kad ugniagesiai neturi batuto, ant kurio galima būtų nušokti. Kaip reikėtų išgelbėti gyventojus, kurie evakuacinius išėjimus užbarikadavo, nežinia.
